Ką vertėtų žinoti?

Pagal šį standartą Savivaldybė vertina derinimui ir tvirtinimui teikiamų projektinių pasiūlymų architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybę. Projektas neprivalo atitikti visų standarte nurodytų kokybės reikalavimų, ypač kai konkrečiu atveju susiformuoja prieštara tarp skirtingų kokybės standarto reikalavimų. Projekto rengėjas privalo pagrįsti ir motyvuoti standarto neatitinkančius sprendinius ir / ar nurodyti taikomas situacijos švelninimo ar kompensacines priemones. Projektinių sprendinių atitikimą standartui projekto rengėjas gali įsivertinti pagal vertinimo lentelę (https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2022/03/PP-vertinimo-lentele-kokybinis-vertinimas-2022-02-25.pdf). Šią lentelę rekomenduojama pateikti kartu suderinimui teikiamų projektinių pasiūlymų sprendiniais.

Nesutinkant su savivaldybės atliktu projekto architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybės vertinimu, rekomenduojama kreiptis į kolektyvinį ekspertinį vertinimą atliekančias Lietuvos architektų rūmų Regioninę architektūros tarybą arba Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą, kurių atliktas kolektyvinis ekspertinis gali būti pateiktas kaip trečioji nuomonė aptarimui su savivaldybe.

Bendrojo plano Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, detalizuoja galimą plėtrą šlaituose ir jų apsaugos zonose pagal planuojamą statinio statybos rūšį. Vadovaujantis protingumo ir racionalumo principu, tuo atveju, kai žemės sklype stovėjęs namas buvo nugriautas, sudegė ar pan., manome, jog nauja statyba galima pagal rekonstravimui keliamus Bendrojo plano reikalavimus, t. y. užstatymas privalo neviršyti urbanistiniam kontekstui būdingų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų, nedaryti neigiamo poveikio miestovaizdžiui.

Taip pat būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad gyvenamasis namas šioje teritorijoje stovėjo teisėtai – pateikiamas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, statinio kadastro duomenų byla, ortofotografinė nuotrauka ir pan.

Sklypo nelaidžių dangų procentas turi būti nurodomas projektiniuose pasiūlymuose. Viršijant Bendrajame plane nustatytą nelaidžių dangų procentą, projektiniuose pasiūlymuose turi būti siūlomos kompensacinės priemonės, kurios gali būti tikslinamos techninio projekto rengimo metu.

Rengiant projektus sklypams, kuriuose galioja detalieji planai, nenustatantys nelaidžių dangų procento, rekomenduojama taikyti Bendrajame plane nustatytą nelaidžių dangų kiekį, o jei jis viršijamas, projektiniuose pasiūlymuose siūlyti kompensacines priemones.

Bendrajame plane numatytos maksimalios užstatymo galimybės didesnei teritojai nei atskiras sklypas, kuriame daromas konkretus projektas. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju negalima jų viršyti.  Ar galima leisti pagal statyti pagal maksimalius, ar, tam tikrais, pagrįstais, atvejais, pagal žemesnius parametrus, priklauso nuo urbanistinio konteksto – planuojamo sklypo aplinkos rodiklių, kurie gali būti ir ženkliai mažesni nei maksimaliai leidžiami. Jei pastatas ženkliai išsiskirtų iš aplinkos – reikalaujame jį  mažinti. Konversinėse teritorijose, kuriose tikslingai siekiama rodiklių pokyčių, rodikliai gali būti ir didesni nei konteksto, tačiau bet kuriuo atveju ne didesni, nei nustatyti bendrajame plane.

Jeigu nagrinėjant situaciją pagal aktualią Bendrojo plano redakciją nauja statyba dėl gamtinių elementų yra negalima arba galima tik po detaliųjų teritorijų planavimo procedūrų, nors statinys jau yra pastatytas, o jo statyba pagal tuo metu aktualius teisės aktus buvo galima, tai, vadovaujantis anksčiau galiojusiais teritorijų planavimo dokumentais bei vertinant esamo statinio fizinį faktą ir statytojų teisėtų lūkesčių principą, traktuojama, kad tokio projekto nauja laida gali būti rengiama, jeigu numatomas užstatymas vyr. architekto vertinimu neviršija urbanistinio konteksto rodiklių vyraujančių aplinkoje bei nedaro neigiamo poveikio miestovaizdžiui ir sprendiniai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR Reg. Nr. T00086338, toliau – BP) aiškinamojo rašto 71.4. punktu, kol neparengti BP sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi apribojimai.

Svarbios pastabos

1. Rengiant BP Šlaitų analizę, Šlaito riba turi būti nustatoma vadovaujantis BP brėžiniais, t. y. BP Geomorfologinių gamtinio karkaso elementų schema (nuorodos pateiktos kitame puslapyje), o ne topografine nuotrauka.
2. BP šlaitai ir jų viršutinės bei apatinės briaunos ribos gali būti tikslinami tik rengiant BP sprendinius konkretizuojančius vietovės lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus.
3. Skirtingos analizės reikalingos naujos statybos ir statinio rekonstravimo Žemiau pateikiami paaiškinimai abiem statybos rūšims atskirai.

Šlaito riba

Susipažinti, ar planuojami statybos darbai patenka į BP šlaitus ar jų prieigas galima BP brėžinyje „Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai,“ I dalyje ir II dalyje:

1. Arba galima pasinaudoti interaktyviu žemėlapiu:

Pastabos:

• Norint matyti BP šlaitus, reikia pasirinkti: Sluoksniai à Gamtinė aplinka à Gamtinio karkaso geomorfologiniai elementai.
• Nužymėti kitus, šiuo metu neaktualius sluoksnius.
• BP brėžiniai bus matomi tik gana stipriai atitraukus vaizdą.

Interaktyviame žemėlapyje galima:

• Susirasti sklypą pagal adresą
• Tarp sluoksnių pasirinkti, kad būtų rodomos sklypų ribos: Papildomi duomenys à RC registruoti sklypai

Analizė statinio naujos statybos atveju

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR reg. Nr. T00086338) aiškinamojo rašto 71.4. punktu, kol neparengti BP sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, naujai statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi šie apribojimai:

71.4.1. Naujų pastatų statyba, išskyrus rekreacinių teritorijų aptarnavimui reikalingus pastatus, tokiuose šlaituose ir jų viršutinių ir apatinių paribių 25 m pločio juostose negalima;

71.4.2. Pastatų aukštis ribojamas 50 m atstumu nuo šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos. Šioje zonoje pastato aukštis negali viršyti pusės šlaito aukščio bei privalo būti mažesnis, nei pusė atstumo nuo pastato iki šlaito briaunos. Nustatant konkretų pastatų aukštį, turi būti remiamasi inžinerinių geologinių, gamtinių, urbanistinių tyrimų išvadomis.

1. Naujos statybos galimybių pagrindimas BP Šlaito paribėse:

• • Pažymime BP Šlaito ribą pagal BP Geologinių gamtinio karkaso elementų brėžinį
  • Pažymime 25 m ir 50 m BP Šlaito paribes
  • Pagrindžiame sklypo zonas, kuriose nauja statyba negalima, naujai statybai taikomi apribojimai, statybai apribojimų nėra

2. Galimo pastato aukščio pagrindimas 25-50 m BP Šlaito paribėse

Pastaba: Teritorijos reljefo pjūvį galima pasidaryti www.vilnius.lt, www.maps.lt ar kituose interaktyviuose žemėlapiuose.

Analizė statinio rekonstravimo atveju

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR reg. Nr. T00086338) aiškinamojo rašto 71.4. punktu, kol neparengti BP sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, pastatų rekonstravimui šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi šie apribojimai:

71.4.3. Rekonstruojant pastatus šlaituose ir jų 25 metrų pločio paribių juostose užstatymas privalo neviršyti urbanistiniam kontekstui būdingų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų, nedaryti neigiamo poveikio miestovaizdžiui.

1. Rekonstravimui taikomų apribojimų pagrindimas BP Šlaite ar jo paribėse:

• • Pažymime BP Šlaito ribą pagal BP Geologinių gamtinio karkaso elementų brėžinį
  • Pažymime 25 m BP Šlaito paribes
  • Pagrindžiame sklypo zonas, kuriose rekonstravimui taikomi apribojimai, rekonstravimui apribojimų nėra

2. Konteksto analizė:

• • Nagrinėjame konteksto sklypų UT, UI, pastatų aukštų skaičių, aukštį (m).
  • Gauname rekomenduojamus rekonstruojamo sklypo užstatymo rodiklius (intervalą). Konkretūs sklypo užstatymo rodikliai nustatomi projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje ar specialiuosiuose reikalavimuose.

Pastabos:

• Rekomenduojamas mažiausias konteksto analizės dydis – kvartalas.
• Urbanistiniam kontekstui būdingi parametrai – teritorijoje susiklostę ar tikslingai formuojami užstatymo rodikliai. Vertinant urbanistinio konteksto rodiklius turi būti atsižvelgiama į urbanistinės struktūros kokybę ir išbaigtumą. Siekiant konvertuoti teritoriją, turi būti įvertinti teritorijoje esantys vertingi gamtiniai ir urbanistiniai – architektūriniai elementai, ir pagrįsta, kad projektuojama teritorija yra naudojama neefektyviai, kvartalas nėra baigtas kokybiškai formuoti, o siūloma urbanistinė struktūra prisidės prie teritorijos urbanistinės struktūros kokybiško išbaigtumo ir nesumenkins jos vertingų elementų. Atliekant vertinimą, turi būti atsižvelgta į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytas projektuojamos teritorijos konversijos galimybes. Vertingais urbanistiniais – architektūriniais elementais laikytina išbaigta viešų ir privačių erdvių sistema, daugiafunkcis teritorijos naudojimas, vietos identitetą atspindintys, išskirtine kokybe pasižymintys elementai ir pan. Vertinant urbanistinį kontekstą BP Šlaituose, būtina atsižvelgti į planuojamo užstatymo santykį su konkrečia pastato vieta šlaite – įvertinti, ar pastatas išryškins, ar suniveliuos šlaitą – pagrįsti pasirinktus sprendinius. Tik objektyviai pagrindus teritorijos konversijos tikslingumą, sklypui galima nustatyti didesnius nei vidutinius konteksto rodiklius. Kiekvienu atveju būtina konkretaus objekto ir vietos ekspertinė analizė, pagrindimas ir vertinimas. Sklype planuojant didesnius nei vidutinius konteksto rodiklius, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti rodikliai gali būti maksimaliai realizuojami tik pagrindus sprendinius čia aprašyta urbanistinio konteksto analize projektinių pasiūlymų sudėtyje (su prašymu pritarti projektiniams pasiūlymams).
• Pastatų aukštų skaičių galima vizualiai nustatyti https://erdvinis.vilnius.lt/

Pastatų aukštį galima pamatuoti https://3d.vilnius.lt/

Tai priklauso nuo to, ar tai tikri svečių namai, viešbučiai, poilsio namai, ir suprojektuoti bei vystomi taip, kad būtų naudojami pagal šią paskirtį, ar yra pagrindo manyti, kad visgi bus naudojami kaip tiesiog paprasti butai, ir tokiu atveju – dėl kokių priežasčių taip daroma – ar statytojai nevadina jų butais dėl formalių, ar ir dėl apsimestinių priežasčių.

Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad mūsų manymu STR taikomos normos įvairiems su gyvenimu susijusiems statiniams (butams, viešbučiams, bendrabučiams, etc.) yra labai skirtingos, tie skirtumai mūsų vertinimu yra per dideli, ir ne visada logiški, ir tai sukuria tam tikrus iškreipimus ir nelogiškumus realybėje. Ypač tai aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kai ir butų, ir viešbučių, ir svečių namų bei kitų pastatų, skirtų žmonių gyvenimui įvairovė yra labai didelė, ir šių funkcijų atskyrimas tampa labai sąlyginis.

Kai savivaldybė sprendžia dėl tokių objektų, kurie nėra butai, bet kurie skirti žmonių gyvenimui (viešbučiai ir pan.), tai laikosi tokių principų.

Pirma, jei tai tikri svečių namai, viešbučiai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai ir pan., ir jie suprojektuoti bei vystomi taip, kad būtų naudojami pagal šią paskirtį, tokiu būdu ir taikomos šiems objektams pagal STR numatytos normos. Tai, kad ši nurodyta paskirtis yra reali, galima pamatyti iš vieno ar kelių kriterijų: numatytos bendros patalpos, atskirų patalpų išplanavimo būdas, pačioje pastato struktūroje užkoduoti sprendimai, kad patalpos gali veikti tik kartu, statytoją saistantis įsipareigojimas neskaidyti patalpų atskirais turtiniais vienetais be savivaldybės sutikimo.

Antra, į kai kurias, ypač į konversines, teritorijas, siekiant tvariai plėtoti miesto struktūros daugiafunkciškumą, tiesiog būtina pritraukti naujų gyventojų, ir tokių būstų statyba, jei yra tinkama, nesukelia jokios žalos nei patiems pirkėjams, nei kaimynams, o miestui yra svarbi dėl darnios plėtros. Deja, dažnai ten kuriami būstai negali būti vadinami butais dėl formalių priežasčių (biurokratinių kliūčių), pvz.:

• negalima keisti žemės naudojimo būdo dėl formalių valstybinių institucijų sprendimų (nustačius mokestį už nuomojamos žemės naudojimo būdo keitimą ši priežastis 2022 metų pavasarį atkrito),
• nepakankama būstui planuojamų patalpų insoliacija,
• didesnė nei leidžiama tarša triukšmu pastatų aplinkoje (ne vidinėse patalpose), ir panašiai.

Tokiais atvejais leidžiama statyti tokius būstus, tačiau remiantis turinio pirmenybės prieš forma principu reikalaujame, kad toks būstas atitiktų realias, o ne formalias želdynų, vaikų žaidimo aikštelių, parkavimo normas, arba kitais būdais užtikrintų, kad vystytojai nestatytų tokio būsto, kurio gyventojai naudosis kitiems gyventojams skirta artimosios gyvenamosios aplinkos infrastruktūra, patys prie jos neprisidėdami taip, kaip prisideda gyvenamosios paskirties būsto statytojai, įgyvendindami STR normatyvus.

Trečia, ir visai kita situacija, kai statytojai nori statyti butus, kurių nevadina butais  dėl apsimestinių priežasčių tam, kad tiesiog išvengtų būstui reikalingos infrastruktūros įrengimo. Jie nori pasinaudoti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, leidžiančiais didesnius komercinių pastatų rodiklius ir statyti daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto, ar neįrengti gyvenamajam namui privalomos infrastruktūros, ir tai padaryti kaimynų sąskaita.

Savivaldybė netoleruoja tokių apsimestinių butų statybos, nes laikosi turinio viršenybės virš formos taisyklės, reikalaudama:

1. neviršyti gyvenamajai paskirčiai nustatytų užstatymo intensyvumo ir kitų rodiklių. Dabar galiojančiame miesto Bendrajame plane šie rodikliai jau nebediferencijuojami pagal paskirtis, tačiau yra detaliųjų planų, kuriuose gyvenamajai ir komercinei paskirčiai nustatyti rodikliai skirtingi;
2. įrengti visą STR reikalaujamą gyvenamajam pastatui reikalingą infrastruktūrą – želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles pagal gyvenamiesiems pastatams taikomas normas.

Be to, kad dažnai tai reiškia kitokią, prastesnę gyvenimo kokybę, pagrindiniai skirtumai yra tokie:

• deklaravus gyvenamąją vietą negyvenamosiose patalpose nėra galimybės įsigyti metinį gyventojo automobilio stovėjimo leidimą už lengvatinę kainą;
• būstams komerciniuose pastatuose, pastatytuose nuo 2017 metų, taikomi didesni, komercinei veiklai naudojamoms patalpoms nustatyti, turto mokesčiai.
• būste gali būti didesnis triukšmas nei ribojamas gyvenamojoje aplinkoje. Vilniuje nustatytose Triukšmo prevencijos taisyklėse nustatyta, kad negyvenamosios paskirties  patalpose netaikomi gyvenamosioms patalpoms nustatyti standartai, laikomasi formaliai paskirčiai nustatytų standartų.

Savivaldybė tokiems projektams pritaria, jeigu tokie būstai gali funkcionuoti savarankiškai – turi pagal gyvenamosioms patalpoms nustatytus reikalavimus įrengtas automobilių stovėjimo vietas, želdynus, vaikų žaidimo aikšteles.

Taip. Pagal galiojančius teisės aktus kiekviename negyvenamosios paskirties grupės pastate gali būti iki 49,9 proc. gyvenamosios paskirties patalpų. Pastatų daugiafunkciškumas – viena iš esminių šiuolaikinio daugiafunkcio miesto formavimo sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad sklype, kuriame planuojamas pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, turi būti užtikrinama gyvenamajai funkcijai reikalinga sklypo infrastruktūra: vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui, želdynai.

Savivaldybė pagal atskirus susitarimus gali leisti neišlaikyti norminio atstumo iki Savivaldybės ar Savivaldybės įmonės valdomo sklypo ribų atitinkamai kompensuojant prarandamą sklypo vertę.

Savivaldybė, spręsdama dėl norminio atstumo iki gatvės sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos, taiko tokius principus:

1. Statant daugiabučius, komercinius ir paslaugų pastatus Savivaldybė pritaria statybai neišlaikant norminių atstumų nuo gatvių, išskyrus tuos atvejus, kai esamos raudonosios linijos per siauros ir toje žemėje turės būti išdėstyti susisiekimo elementai – šaligatviai, takai ir panašiai, taip pat gatvės želdiniai;
2. Statant vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus Savivaldybė reikalauja išlaikyti norminį atstumą nuo sklypo ribos pagal STR, kadangi tai būdinga tokiai užstatymo tipologijai, išskyrus tuos atvejus, kai esamame kontekste arba teritorijų planavimo dokumentuose numatyta kitaip. Tas pat taikoma ir buvusių ir tebesančių sodininkų bendrijų teritorijose;
3. Savivaldybė niekada nepritaria norminio atstumo neišlaikymui nuo nesuformuotos valstybinės žemės, jeigu suformavus sklypus nuosavybės grąžinimui arba esamų pastatų eksploatavimui (ypač esamiems daugiabučiams) bus pažeisti būsimų to sklypo naudotojų interesai. Tokiais atvejais Savivaldybė reikalauja išlaikyti norminį atstumą iki sklypo ribos arba pasiekti susitarimo su namo bendrija ar administratoriumi dėl aplinkinės teritorijos sutvarkymo.

Savivaldybė pritaria tvoroms, statomoms ant gatvės sklypo ribos, jeigu ši tvora nėra aklina ar jos aukštis neviršija 1,2 m. Kiti atvejai nagrinėjami atskirai, vertinant kontekstą.

Automobilių stovėjimo vietų skaičius gali būti mažinamas, pritaikant Savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientų schemą, kurią galima rasti čia https://aktai.vilnius.lt/document/30358683 . Skirtingose miesto dalyse galima sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių pagal schemoje patvirtintų koeficientų reikšmę.

Papildomai 2, 2.1 ir 3 zonose minimalų leidžiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių galima sumažinti (išskyrus automobilių stovėjimo vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) ne didesne kaip 0,25 koeficiento reikšme, už kiekvieną vietą mokant Savivaldybės tarybos nustatytą kompensaciją. Kompensacijos dydį galima rasti čia https://aktai.vilnius.lt/document/30302981

Privalomas automobilių stovėjimo vietas (išskyrus specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) galima įrengti už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų šiuo vienu ar keliais atvejais:

1. ne toliau kaip 500 m nuo įėjimų į šiuos pastatus:

1.1. kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai;

1.2. iki 30 % gatvių, išskyrus valstybinės reikšmės keliuose, raudonųjų linijų ribose.

2. įvairios paskirties statiniams miesto senamiestyje ne toliau kaip 300 m nuo senamiesčio zonos ribų.

Nurodytų automobilių stovėjimo vietų statyba turi būti užbaigta prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą.

Taip, skiriasi. Automobilių stovėjimo vietų skaičius konkrečioje miesto teritorijoje nustatomas naudojant koeficientus, nustatytus Vilniaus miesto tarybos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-664 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos tvirtinimo“. Sprendimą ir patvirtintą schemą galima rasti čia https://aktai.vilnius.lt/document/30358682.

Reglamentuoto sąrašo nėra, tačiau statytojas turi sudaryti galimybes asmenims dalyvauti viešame susirinkime nuotoliniu būdu, užtikrindamas visiems viešai prieinamą transliaciją ir sudarydamas sąlygas transliacijos metu suinteresuotos visuomenės atstovams teikti pasiūlymus, klausimus ir gauti atsakymus, pateikdamas prisijungimo prie transliacijos instrukcijas, darydamas ir išsaugodamas transliacijos garso ir vaizdo įrašą, pateikdamas visiems viešai prieinamą šios transliacijos įrašo nurodą ir užtikrindamas transliacijos įrašo viešą prieigą.

Dažniausiai naudojamos platformos Microsoft Teams, Zoom, Google meet, Webex by Cisco ir t. t. Svarbu, kad viešasis susirinkimas turi trukti ne mažiau kaip 1 val., tad pasirenkant platformą būtina įsivertinti vaizdo ir garso transliacijos užtikrinimo galimybes viso viešo susirinkimo metu. Jeigu užtikrinti vaizdo transliacijos nuotoliniu būdu nepavyksta, projektinių pasiūlymų viešasis svarstymas atšaukiamas ir laikomas neįvykusiu.

Teisės aktai tokios situacijos nereglamentuoja, tačiau vadovaudamiesi protingumo ir racionalumo principu, manome, jog visuomenės atstovui per 5 d. d. po viešo susirinkimo reikia atsakyti, kodėl galutinis ir išsamus atsakymas nėra pateikiamas teisės aktuose nurodytu terminu. Atsakyme taip pat turi būti nurodomas terminas, bet ne daugiau kaip 20 d. d., iki kada galutinis ir motyvuotas atsakymas bus pateiktas. Prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams gali būti teikiamas tik tuomet, kai visiems visuomenės atstovams yra galutinai atsakyta.

Savivaldybė pastabas projektiniams pasiūlymams teikia po viešinimo, kai išgirsta ir gyventojų pateiktas pastabas viešinimo procedūros metu. Nenorime pateikti savo pastabas, o po to viešinime sužinoti, kad kažką praleidome.

STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus 64 punkte numatyta, kad, jei per valandą nuo nustatytos viešo susirinkimo pradžios į jį neatvyksta nė vienas visuomenės atstovas, viešo susirinkimo pirmininkas gali konstatuoti, kad viešojo supažindinimo procedūra atlikta, o visuomenė nesuinteresuota projektiniais pasiūlymais. Vadovaudamiesi protingumo ir racionalumo principu manome, kad nepaisant to, ar į viešą susirinkimą atvyko bent vienas visuomenės atstovas, ar ne, susirinkimas privalo trukti ne trumpiau nei vieną valandą nuo nustatytos viešo susirinkimo pradžios.

Tokios situacijos siekiame išvengti, ir naujos pastabos gali būti pateikiamos nebent dėl pasikeitusių projekto sprendinių. Jei taip kartais visgi pasitaikė, ir turite faktinę informaciją, kad taip atsitiko, tai informuokite, ir mes pasitaisysime – jei naujos pastabos neesminės, nėra atsiradusios dėl to, kad atsirado nauji aspektai projekte, ar nėra būtinos, kad projektas neprieštarautų impperatyvioms teisės aktų nuostatoms, tai tokios naujos pastabos bus operatyviai atšauktos. Branginame savo žodį ir jo laikomės.

Tokios situacijos siekiame išvengti. Jei taip kartais pasitaikė, tai prašome iš karto nurodyti mums tai, o taip pat koks variantas jums atrodo tinkamesnis. Į tai vyr. architektas ar vyr. inžinierius  atsakys ne vėliau kaip po dviejų darbo dienų, ir atitinkamas prieštaravimas bus panaikintas.

Tokiais atvejais visada stengiamės atsižvelgti į teisėtų lūkesčių principą, ir traktuoti, kad reglamentavimas turi būti taikomas toks, koks buvo administracinės procedūros pradžioje, o tai yra pirmieji žingsniai (išskyrus apsimestinius, tik dėl formalumo atliekamus žingsnius), kai realiai yra daromi sprendimai, tam naudojami ištekliai, ir su šiais sprendimais bet kurioje stadijoje kreipiamasi į savivaldybę.

Tokiais atvejais įprastai vystytojai naudojasi galimybe sudaryti Infrastruktūros plėtros sutartis, kaip tai numato Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Sudarius sutartį įrengtos infrastruktūros verte mažinama infrastruktūros plėtros įmoka. Planuojamos įrengti infrastruktūros sąrašas taip pat sudaromas kasmet tvirtinant biudžetą. Svarbu ir tai, kad savivaldybė vystymui reikalingos infrastruktūros plėtrą pirmiausia vykdo miesto bendrajame plane nustatytose prioritetinėse teritorijose.

Tokių atvejų buvo, tačiau tokios praktikos atsisakyta. Projektinių pasiūlymų stadijoje svarbūs esminiai, principiniai  projektų sprendiniai, todėl konkreti augalo rūšis ar panašūs dalykai nėra numatomi. Jei taip pasitaikė, žiūrėsime principingai į esminius dalykus, o techniniame projekte, ar kartais net darbo projekte detalės gali būti ir tikslinamos, arba apskritai projektinių pasiūlymų stadijoje net nenurodomos.

Visų pirma, atsiprašome, jei taip atsitiko. Praneškite apie tai miesto.pletra@vilnius.lt , ir mes išsiaiškinsime situaciją. Daugelį klausimų atsakome laiku, ir net gerokai anksčiau laiko. Pavėluoti pasitaiko dažniausiai dėl to, kad savivaldybės atsakymas priklauso nuo kitų institucijų atsakymų, ir kai kuriais atvejais jie labai vėluoja. Kitais atvejais tai paprastai būna susiję su ypatingu klausimo sudėtingumu, dėl kurio reikia papildomo laiko, siekiant, kad atsakymas būtų kokybiškas.

Visada galima taikyti įstatyme numatytas sprendimų apskundimo tvarkas bei įrankius. Mes visą laiką kviečiame ir atviram dialogui, todėl jei nesutinkate ir manote, kad turite tam rimtų argumentų – išdėstykite savo argumentus miesto.pletra@vilnius.lt arba sprendimą pasirašiusiam subjektui (pavyzdžiui, vyr. inžinieriui, vyr. architektui), arba savivaldybės politinei ar administracinei vadovybėms. Išklausysime  įdėmiai ir arba aiškiau argumentuosime, paaiškinsime, jei manome, kad buvome nesuprasti, arba taisysimės, jei pamatysime, kad tai logiška ir racionalu.

Kilus ginčui dėl architektūrinių ar urbanistinių sprendinių kokybės, visada galima kreiptis į trečiąją šalį – Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninę architektūros tarybą arba Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą. Jas sudaro profesionalai, kuriuos slaptu balsavimu išrinko architektų bendruomenė. Į šių tarybų sprendimus atsižvelgsime formuodami savo sprendimą dėl projekto.

Teigiamai žiūrime į galimybę paraleliai vykdyti įvairių statybai reikalingų dokumentų (projektinių pasiūlymų, teritorijų planavimo ir žemėtvarkos dokumentų, įvairių sutikimų ir sutarčių) rengimą, jų aptarimą su visuomene ir savivaldybės pritarimo gavimą vieno integruoto proceso metu.  Norėtume, kad visi statybos leidimui gauti reikalingi dokumentai (detalusis planas, žemės sklypo naudojimo būdo keitimas ir panašiai) būtų pristatomi visuomenei vienu metu ir visuomenė gautų pilną informaciją apie tai, kas bus statoma kaimynystėje. Tačiau teisės aktai, už kurių rengimą atsakinga Aplinkos ministerija, procedūrų pilnai integruoti neleidžia. Todėl tiesiog siūlome jas atlikti vienu metu. Labai tikimės, kad Aplinkos ministerija įvertins mūsų teiktus pasiūlymus ir toliau tobulins statybos dokumentų  regimo procesą.

Atsakingai vertiname savo teikiamus pritarimus, išduodamus leidimus ir sutikimus. Suprantame, kad vyriausiojo architekto pritarimas projektiniams pasiūlymams byloja apie tai, kad tokie sprendimai neprieštarauja nei galiojantiems teisės aktams, nei savivaldybės nustatytoms architektūros ir urbanistikos taisyklėms. Šis pritarimas neturėtų  būti vėliau kvestionuojamas kitų dokumentų (teritorijų planavimo dokumentų, žemėtvarkos dokumentų, nustatančių žemės naudojimo būdus ir panašiai) rengimo metu. Savivaldybė taip pat negali pažeisti ir trečiųjų šalių interesų – pavyzdžiui, leisti neišlaikyti norminio atstumo iki privačios ar įvairia forma valdomos valstybinės žemės ribų, negavusi tos žemės savininko ar naudotojo pritarimo.  Pritarus projektiniams pasiūlymams pradedamas daug lėšų ir laiko reikalaujantis  techninio projekto rengimas. Techninio projekto sprendiniai nebėra pristatomi visuomenei, ir, jeigu juos reiktų keisti negavus reikiamų pritarimų ar suderinimų, tektų kartoti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūras. Todėl vyriausiasis architektas galutinį pritarimą projektiniams pasiūlymams teikia tik tada, kai jie neprieštarauja esminiams galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kai savivaldybėje priimtas sprendimas dėl statybai tinkamo žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo ir, jeigu reikia, gauti besiribojančių sklypų, teritorijų savininkų pritarimai dėl norminių atstumų neišlaikymo.

• Jeigu numatomo statyti pastato programai realizuoti reikalingas galiojančio detaliojo plano keitimas.

Projektinių pasiūlymų užduočiai, kurioje numatyti didesni, nei galiojančiame detaliajame plane, statinių parametrai, ar kita, nei leidžiama detaliuoju planu, pastato paskirtis, pritarsime tik savivaldybės administracijai savo sprendimu inicijavus galiojančio detaliojo plano keitimą ar koregavimą.

Savivaldybės administracijai inicijavus galiojančio detaliojo plano keitimą ar koregavimą, Jūs galėsite pradėti projektinių pasiūlymų rengimą, šiuo projektinius pasiūlymus naudoti ir detaliojo plano koregavimo metu vizualizuojant numatomus sprendinius, juos  pristatyti visuomenei (pageidautina, paraleliai su koreguojamų  detaliojo plano sprendinių viešinimu). Tačiau projektiniams pasiūlymams pritarsime tik tada, kai detaliojo plano privalomieji reglamentai – žemės sklypo naudojimo būdas, pastatų aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, užstatymo tipas, priklausomųjų želdynų procentas, aukštų skaičius, statinių paskirtys, kiti reglamentai bus pakoreguoti teisės aktų nustatyta tvarka, ištaisytos techninės klaidos ir projektiniai pasiūlymai  neprieštaraus detaliojo plano sprendiniams.

Smulkūs detaliojo plano pakeitimai (ne privalomųjų reglamentų) – statybos zona; statybos riba; statybos linija; inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos; konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto; automobilių stovėjimo vietų išdėstymas; apželdinama teritorijos dalis; planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis – gali būti koreguojami teisės aktų nustatyta tvarka iki statybos leidimo išdavimo.  Tokį numatomą koregavimą būtina aprašyti projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte ir pavaizduoti grafinėje dalyje teisės aktų nustatyta tvarka.

• Jeigu numatomo statyti pastato programai realizuoti reikalingas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas.

Projektinių pasiūlymų užduočiai tokiu atveju pritarsime, jeigu tokia pastato paskirtis neprieštaraus Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytiems žemės naudojimo reikalavimams ir toks žemės naudojimo būdas bus galimas pagal šio plano sprendinius.

Teisės aktuose nustatytas žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo (keitimo) viešinimo procedūras rekomenduojame atlikti  su projektinių pasiūlymų pristatymo visuomenei metu.

Projektiniams pasiūlymams tokiu atveju pritarsime tik savivaldybės administracijai priėmus sprendimą dėl atitinkamo žemės naudojimo būdo nustatymo.

Jeigu jūsų projektuojamas pastatas neišlaiko norminio atstumo iki sklypo ribos, projektiniams pasiūlymams pritarsime tik tada, kai bus gautas besiribojančio sklypo, teritorijos savininko, valdytojo pritarimas. Tik jeigu norminis atstumas neišlaikomas iki gatvės sklypo ribos (gatvės raudonųjų linijų), savivaldybės pritarimas gali būti gaunamas iki statybos leidimo išdavimo. Jeigu neišlaikomas norminis atstumas iki atskirojo želdyno ar bendro naudojimo sklypo, laisvos valstybinės žemės teritorijos, prieš duodami sutikimą prašysime pasirašyti sutartį dėl šios visiems miestiečiams priklausančios teritorijos įrengimo pagerinimo.

Savivaldybės administracija adresus suteikia pagal statybą leidžiančiu dokumentu (SLD) patvirtintus statinių projektus bei jų pagrindu parengtus statinių ir (ar) patalpų kadastrinius matavimus. Kadastriniuose matavimuose nurodyta patalpų paskirtis privalo atitikti statinio projekto, pagal kurį išduotas SLD, sprendinius. Leidžiama nežymi paklaida tarp techninio projekto ir kadastriniuose matavimuose nustatytų plotų, jei ji atsirado dėl pertvarų ir atitvarų storių, konstruktyvinės pastato schemos pokyčių ar inžinerinių sistemų įrengimo statybos metu. Jeigu statant objektą keičiami esminiai projekto sprendiniai, jiems turi būti parengta statinio projekto A laida ir išduotas naujas statybos leidimas.  Esminiais projekto sprendiniais laikoma patalpų paskirtis ir konkrečiai paskirčiai skirtų patalpų plotas (svarbu, kad nepasikeistų skirtingų paskirčių patalpų plotų santykis taip, kad dėl to pakistų statinio paskirtis).

Tos pačios paskirties patalpų skaičius nėra laikomas esminiu projekto sprendiniu. Tokiu atveju suteikdama adresus savivaldybės administracija patikrina, ar pakeitus patalpų skaičių nepažeidžiami teisės aktuose numatyti visi privalomos infrastruktūros poreikiai (automobilių stovėjimo vietų skaičius, priklausomųjų želdynų plotas, būstui skirtiems pastatams – dar ir vaikų žaidimo aikštelės plotas). Jei šios infrastruktūros nepakanka, adresai patalpoms nesuteikiami.

Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad numatant gyvenamosios paskirties patalpas ir (ar) patalpas, kurios galimai galėtų būti naudojamos kaip būstas (įvertinus numatomų patalpų skaidymą, struktūrą, funkcinius ryšius, patalpų dydį ir kitus požymius), vadovaujamasi faktinio turinio viršenybės principu (https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2022/03/architekturos-10-taisykliu-2022-02-25.pdf). Taigi, privalo būti numatyta ir įrengta gyvenamajai funkcijai reikalinga infrastruktūra, t. y. parkavimo vietos, želdynai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt., kuriant kokybišką aplinką vėliau tame pastate gyvensiantiems ar kitomis veiklomis užsiimsiantiems asmenims.

Teritorijose/miesto dalyse, kuriose pagal Bendrąjį planą, numatyta konversija – I prioriteto zona: miesto centrinė dalis, Senamiestis; II prioriteto zona: Pietinės greito eismo gatvės aplinka; III prioriteto zona: Naujoji Vilnia; IV prioriteto zona: Žirmūnų šiaurinė dalis (Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 49.1 p.), Vilniaus miesto savivaldybė neprieštarauja pastato ar patalpų dalinimui atskirais turtiniais vienetais, jeigu nėra požymių, jog patalpos bus naudojamos kaip būstas, o jei tokių požymių yra, siekdama skatinti atvirą ir skaidrią konversiją ir  atsižvelgdama į statytojų reiškiamą valią dėl tvarios plėtros ir teritorijos tvarkymo ir pagerinimo, neprieštarautų pastato ar patalpų  dalinimui atskirais turtiniais vienetais, statytojui ir savivaldybei sutartiniais santykiais išsprendus klausimus dėl teritorijos pagerinimo, dėl SLD gavimo ir pan. Atitinkamai gavus SLD dalies patalpų paskirties keitimui, likusi statinio dalis galėtų būti atidalinta atskirais turtiniais vienetais gaunant pažymą.

Kitose miesto teritorijose, jeigu yra požymių, kad patalpos bus naudojamos kaip būstas, pastarųjų paskirtis turi būti keičiama parengus statinio paskirties keitimo projektą, numatant visą reikiama gyvenamajai funkcijai infrastruktūrą bei gaunant SLD.

1. Ar inventorizuojami visi želdiniai?
   Reikia inventorizuoti visus teritorijoje augančius medžius, taip pat medžius už jos ribų, jei planuojami statiniai ir (ar) pastatai prie medžių priartėja mažesniu nei 5 m atstumu. Inventorizacijos pavyzdys, 3 punktas.
2. Ar projektiniai sprendiniai derinami prie esamo reljefo, želdinių, kitos gamtinės aplinkos? 

3. Ar išsaugomi želdiniai bus apsaugoti statybos darbų metu? Ar pateikta tai įrodanti informacija? Pavyzdžiui, plane aiškiai parodyta, kad neprojektuojama medžių šaknų apsaugos zonoje arba projektuojant dalyje šaknų apsaugos zonos yra pateiktos arboristų rekomendacijos, skersiniai pjūviai su dangų sprendiniais, esamo ir projektuojamo žemės paviršiaus linija, išsaugomo medžio, šalia kurio projektuojama, kaklelio altitudė ir t.  t.
   
4. Ar gatvė projektuojama su želdiniais? Kaip želdiniai kuria gatvės erdvę? Ar aiškiai pateikta sprendinių idėja (planas, pjūviai, aprašas aiškinamajame rašte, analogai ir t. t.)? Projektinių pasiūlymų plano ir pjūvio pavyzdžiai, 4 punktas. 

5. Ar gatvės želdiniai dera su kitais gatvės erdvės elementais: apšvietimo atramomis, kelio ženklais, reikalingais kietųjų dangų pločių išlaikymais? Ar nenukenčia matomumas, eismo saugumas? 

6. Ar medžiams palikta vietos augti (medžiui reikalingo dirvožemio kiekis apskaičiuojamas dauginant pasodinto medžio lajos jam jau subrendus projekcijos plotą kvadratiniais metrais iš 0,6, augimvietės forma derinama prie gatvės sprendinių)?

7. Ar gatvės projekte numatyti tvarios vandentvarkos elementai: infiltraciniai ir biologiniai latakai, drenažiniai intarpai, lietaus vandens nukreipimas į gatvės želdinių plotus ir pan.?

1. Ar techninio projekto sprendiniai koreliuoja su patvirtintais projektinių pasiūlymų sprendiniais? Jei ne, kodėl? Kokie pakeitimai?
2. Ar aktuali pateikta esamų medžių inventorizacijos informacija? Ar nereikia jos atnaujinti, jei nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo praėjo laiko ir esamų želdinių situacija ir būklė galėjo pakisti?
3. Ar eksplikuojamos sodinamos želdinių rūšys, dydžiai, kiekiai, krūmų, žolinių daugiamečių augalų ar vijoklių sodinimo tankis?
   Techninio projekto planų pavyzdžiai, 5 punktas.
4. Ar kertami medžiai užtektinai kompensuojami naujais želdiniais? Ar sklypo plane aiškiai pateikta tai įrodanti informacija? Jei kompensavimas nepakankamas, ar pasirašytas garantinis raštas. Pavyzdys 6.2 papunktis.
   
5. Ar projektuojamuose pomedžiuose (pokrūmiuose) numatytas medienos ar kitoks mulčias? Ar želdinių plotai įrengti taip, kad lietaus vanduo neplautų mulčio ir (ar) grunto ant dangų, į lietaus latakus?
6. Ar gatvės želdiniai dera su kitais gatvės erdvės elementais: apšvietimu, kelio ženklais, reikalingais kietųjų dangų pločių išlaikymais? Ar nenukenčia matomumas, eismo saugumas?
7. Ar apgalvotai išdėliota mažoji gatvės architektūra? Šiukšlių dėžės projektuojamos pėsčiųjų takų susikirtimuose (priešais šviesoforines perėjas), suoliukų pastatymo vietos parenkamos vadovaujantis principu „saugus užnugaris – ne per kaitri saulė – malonus vaizdas priešais“ ir pan.
8. Ar detalizuoti tvarios vandentvarkos elementai: infiltraciniai ir biologiniai latakai, drenažiniai intarpai, lietaus vandens nukreipimas į gatvės želdinių plotus ir pan., atsižvelgiant į vietos geologines savybes, paviršinio vandens vietovėje problematiką ir siekiant užtikrinti nuoseklų žalios ir mėlynos infrastruktūros principų taikymą Vilniaus miesto gatvėse.

Želdynų projektavimo dokumentai – ČIA.

Prieš rengiant projektinius pasiūlymus turi būti inventorizuoti visi medžiai, augantys teritorijoje ir už jos ribų, jei planuojami statiniai ir pastatai priartėja prie medžių mažesniu nei 5 m atstumu (grafinio žymėjimo pavyzdys), arboristo įvertinta medžių būklė, vertė gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, pateiktos išvados apie vertingąsias esamų želdinių savybes, į kurias privaloma atsižvelgti projektuojant. PP sprendiniai rengiami tik turint šią informaciją. 

Pateikiama želdinių vertinimo metodika, inventorizacijos kortelė ir esamų želdinių planas. Grafinę ir tekstinę informaciją rekomenduojama pateikti vadovaujantis pateiktu grafiniu (informaciniu) medžių žymėjimo ir inventorizacijos lentelės pavyzdžiu.

Medžiai inventorizuojami nuo 8 cm skersmens kamieno, taip pat grafiškai pažymimi krūmai, krūmokšniai, žalitvorės. 

Rengiant inventorizaciją medžio rūšį lietuviškai ir lotyniškai, kamieno diametrą 1,3 m aukštyje ir ties kakleliu, šaknų lajos plotą pagal formulę ir lajos projekciją Š, P, R, V kryptimis gali nustatyti geodezininkas, architektas, kraštovaizdžio architektas, kitas specialistas, gebantis aiškiai ir tiksliai pateikti informaciją. Įvertinti medžio būklę ir pasiūlyti reikalingas arboristines medžio tvarkymo priemones gali tik kvalifikuotas arboristas arba dendrologas. Išsamesnė informacija čia>>. Už inventorizacijos informacijos tikslumą atsako projekto vadovas.  

Saugotini želdiniai reglamentuojami Kriterijais, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 ,,Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (2021-12-24 redakcija Nr. 1101), ir (ar) Savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas ar sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu taip pat saugomi vaismedžiai, kurių kamienų skersmuo didesnis nei 40 cm imtinai (Vilniaus  savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles.  

Kuo medis brandesnis, tuo jis vertingesnis, ir sklypo sprendiniais turi būti siekiama prie jo prisitaikyti. Vilniaus mieste išskiriamos 4  medžių kategorijos: jaunas (iki 15 cm), pusiau brandus (15–40 cm), brandus (40–80 cm) ir senolis ( >80 cm). Bet kokio medžio šalinimas turi būti grįstas argumentais. Brandūs ir senoliai medžiai yra ypač saugomi ir tokių medžių šalinimui gali būti pritarta tik išimtiniais atvejais. Tokie atvejai nagrinėjami atskirai. 

Taip. Patvirtinus sklypo plėtros programą ir aptarus būsimus reikalingus medžių kirtimus, reikės numatyti atsodinti tokį skaičių medžių kiekį, kiek bus iškertama (atsodinamų medžių sodinukų kamienų skersmenų suma turi atitikti pašalintų medžių kamienų skersmenų sumą). Atsodinimas turi būti planuojamas sklype. Dalį (ne daugiau kaip pusę kertamų medžių kamienų sumos) galima kompensuoti krūmų masyvais, kai 2 kv. m krūmų masyvo ploto (jei sodinami 40–60 cm aukščio krūmų sodinukai, 2–4 vnt. / kv. m tankiu priklausomai nuo rūšies) prilyginama 1 iškirsto medžio kamieno diametro centimetrui. Tiksli informacija, kiek iškertama ir kiek suplanuota atsodinti, pateikiama techninio projekto sklypo plano dalyje, tačiau idėja, kaip kas planuojama, turi būti pateikiama jau projektinių pasiūlymų metu. 

Taip, galima sodinti už sklypo ribos, gatvių raudonosiose linijose, taip pat kitose Vilniaus miesto viešosiose erdvėse. Pasirašomas Garantinis raštas dėl želdinių sodinimo kompensuojant šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-1195/22. Dokumentas pasirašomas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Sodinimo vietos suderinamos su Miestovaizdžio skyriumi.

Garantinio rašto dėl želdinių sodinimo kompensuojant naujai sukuriamo gyvenamojo būsto plotą sodinamais medžiais, vykdant projektą / keičiant nekilnojamojo turto paskirtį forma>>

Garantinio rašto dėl želdinių sodinimo kompensuojant šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą forma>>

Rekomenduojama persodinti geros būklės, gyvybingus ir kraštovaizdžiui vertingus medžius. Prieš persodinant svarbu įvertinti ne tik medžio būklę, augimo vietą, bet ir kamieno skersmenį. Atkreipiame dėmesį, kad medžių persodinimas – brangi paslauga. Be to, reikia įvertinti riziką, kad persodintas medis gali ir neprigyti. Ar medis prigijo ar ne, galima spręsti tik po persodinimo praėjus trejiems metams. Kitu atveju visada bus stebimas medžio būklės pablogėjimas, tik prigijus jo būklė pradės gerėti. 

Galimi trys persodinimo būdai.  

1. Nedidelio diametro medžius galima persodinti su persodinimo mašina (dar vadinamas ,,persodinimu su tulpe“). Persodinimo galimybes įvertina tokias paslaugas atliekančios įmonės.
2. Persodinimas naudojant orinį kastuvą ir techniką, galinčią kelti keletą tonų. Taikoma perkeliant medžius nedideliais atstumais. Galima perkelti medžius iki 50 cm skersmens. Tokiu būdu perkeliant medį reikalinga tam tikra erdvė vykdyti perkėlimo darbams. Apytiksliai 30 cm skersmens medžiui reikalinga apie 15 m skersmens erdvė, kad perkėlimas būtų vykdomas efektyviai. Tokiu atstumu vienas nuo kito turėtų augti ir perkeliami medžiai (ne mažiau 30 m vienas nuo kito). Priešingu atveju perkeliant vieną medį bus žalojamas kito šaknynas. Apytikslė tokio perkėlimo kaina – 15–30 tūkst. eurų +/- 10 tūkst. eurų (priklausomai nuo perkeliamos vietos ir medžio dydžio).
3. Medžio perkėlimas prakišant sijas ir naudojant kraną, galintį kelti itin sunkų krovinį. Naudojamas perkeliant tiek mažesnius, tiek didesnius medžius. Optimalus medžio skersmuo – iki 60 cm. Kuo didesnis medžio skersmuo, tuo mažesnė prigijimo tikimybė. Kuo mažesnis paliekamas šaknyno plotas, tuo didesnė lajos redukcija – mažėja prigijimo tikimybė. Reikalinga didžiulė erdvė aplink perkeliamą medį, kad galėtų laisvai judėti kasimo ir sijų prastūmimo technika. Perkeliant nedideliu atstumu užtenka didelio tonažo krano, perkeliant didesniais atstumais – transportavimo platforma. Keliant medį su dideliu gumulu žemės reikalingas ypač sunkius krovinius keliantis kranas, kuriam reikia numatyti privažiavimo prie objekto kelius, jeigu jų nėra – juos įrengti. Apytikslė tokio perkėlimo kaina – 50–300 tūkst. eurų (priklausomai nuo medžio skersmens ir augimo vietos).

Rekomenduojama, kad rengiant sklypo planą dalyvautų želdynų projekto rengimo vadovo atestaciją turintis arba želdynų srityje dirbantis specialistas.

Taip, sklypui numatytas želdynų plotas turi būti išpildomas tiek, kiek numato detalusis planas (jei teritorija jį turi) arba reikia vadovautis Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2022-05-28 redakcija Nr. D1-151).

Priklausomojo želdyno plotą sudaro apželdintos sklypo dalys. Į šį plotą nepatenka pravažiavimai, šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto aikštynai, ir sporto, žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, požeminių statinių stogai jei ant jų neprojektuojamas žalias stogas, kuriame gali augti medžiai ir krūmai.  Aplinkos ministerijos teisės akto sąlygą ant požeminio statinio stogo įrengti 1 metro storio sluoksnį, kad toks stogas būtų įskaitomas į priklausomojo želdyno plotą laikome ir šiuo metu dirbame su Aplinkos ministerija dėl šio teisės akto pakeitimo STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ XIII SKIRSNIS. 242 punkte įvardintą sąlygą, kad poilsio ir žaidimų aikštelėms gali būti naudojamas želdynų plotas, suprantame taip, kad šios aikštelės gali ir turėtų būti įrengiamos želdyno plote, siekiant sukurti ten laiką leisiantiems žmonėms jaukią aplinką, tačiau šioms zonoms reikalingos dangos ar takai šias zonas pasiekti nepatenka į priklausomojo želdyno plotą.

Pagal Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymą (suvestine redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Nr. XIV-199) želdiniai – tai ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Veja nėra įtraukiama, kaip želdinys, todėl pagal naują želdynų normos aprašo 11 punktą – Priklausomiesiems želdynams gali būti priskiriami apželdinti požeminių statinių stogai, jei želdiniai (medžiai, krūmai ar lianos) auga ne plonesniame kaip 1 m dirvožemio sluoksnyje. Laikomės teisės aktų, bet tuo pačiu tariamės su aplinkos ministerija dėl jų tobulinimo.

Galima ir rekomenduojama rodyti sprendinius už sklypo ribų – tai padeda suprasti planuojamą kontekstą. Bet kokiu atveju projektinių pasiūlymų byloje turi atsirasti informacija, kur sklypo sprendiniai vaizduojami kontekste. Sprendiniai už sklypo ribų turi būti detalizuojami iki jų pakankamo suvokimo ir pažymėti kaip įgyvendinami pagal atskirą sutartį. Projektinių pasiūlymų brėžiniuose pagrindiniai sklypo sprendiniai vaizduojami aiškia, ryškia grafika, o sprendiniai už sklypo ribos gali būti rodomi blankesnėmis spalvomis.  

Rengiant projektinius pasiūlymus pirmiausia reikia išanalizuoti aplinkos situaciją, įvertinti būsimų sprendinių įtaką vietos kraštovaizdžiui, sklypo ir gretimos aplinkos įtaką ekologinei būklei, įvertinti gamtinį teritorijos potencialą, tobulinti esamus funkcinius ryšius.  

       Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto byloje reikia pateikti atliktą aplinkos situacijos analizę ir pagal ją parengtą aplinkos sutvarkymo idėją, iliustruotą analogais ir pavyzdžiais. Informacija pateikiama tekstine išraiška, sklypo plano brėžinyje, pjūviuose, vizualizacijose. Sklypo plano pagrindu parengtame sklypo sutvarkymo brėžinyje turi matytis esamų želdinių inventorizacijos informacija, kertami medžiai, naujų medžių, krūmų sodinimo vietos, krūmynų, gėlynų, vejų plotai. Esami medžiai žymimi skirtingai nei projektuojami. Būtina pagrįsti medžių kirtimų būtinybę, jei medžiai kertami, svarbu identifikuotus vertingus želdinius siekti išsaugoti ir integruoti į sklypo sprendinius.  

   Jau projektinių pasiūlymų byloje pateikiama preliminari kertamų medžių kamienų skersmenų suma (matuojant 1,3 m aukštyje) ir nurodoma projektuojamų medžių sodinukų kamienų skersmenų suma. 

Rekomenduojamas sklypo plano sprendinių žymėjimo projektinių pasiūlymų aplinkos sutvarkymo idėjai perteikti pavyzdys>>

Rekomenduojamas sklypo plano sprendinių atvaizdavimo pjūvyje pavyzdys>>

Taip, reikia. Automobilių aikštelės užima nemažus plotus. Želdinių intarpai tarp automobilių stovėjimo vietų mažina karščio salos efektą, didina lietaus vandens įgeriamumą, kuria kokybišką aplinką lankytojams. Antžeminėse automobilių aikštelėse siūlomas toks santykis: 1 medis – 4 automobilių vietos, medžių pomedžiuose rekomenduojama projektuoti krūmų ar daugiamečių žolinių augalų grupes. Projektuojant ypatingą dėmesį reikėtų kreipti paviršinio vandens surinkimo sprendiniams, naudoti laidžias dangas, požeminius vandens surinkimo rezervuarus. Želdiniai taip pat gali atlikti šią funkciją, todėl želdinimo ir paviršinio vandens tvarkymo sprendinius tikslinga sujungti. 

Projektavimo gairės: 

• Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas. 
• Automobilių stovėjimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose: Žaliosios infrastruktūros rekomendacijos (šios rekomendacijos parengtos programos „Kurk Lietuvai“ projekto „Žaliosios infrastruktūros principų taikymas Lietuvos savivaldybėse“ apimtyje)  

Planuojant naujus statinius, kurių projektams įgyvendinti būtina pašalinti vertingus želdinius, vystytojo prašoma papildomai informuoti gyventojus. Toks reikalavimas keliamas, kai situacija atitiks bent dvi iš šių trijų sąlygų: planuojamo šalinti medžio diametras siekia 60 cm ir daugiau; medis reikšmingai formuoja miestovaizdį; siūlomų šalinti medžių lajos dengia daugiau nei 30 proc. sklypo ploto. Taip tikimasi priimti labiau informuotus, visų suinteresuotų šalių dialogu grįstus sprendimus dėl želdinių ir miesto plėtros sprendinių.

Medžių algoritmas Visuomenes informavimas dėl medžių šalinimo

Pasinaudokite tipiniu pranešimu apie medžių šalinimą Pranešimas dėl želdinių šalinimo (jei nereikalingas susitikimas) Pranešimas dėl želdinių šalinimo (jei reikalingas susitikimas)

Pasiūlymų įsivertinimo lentelė projektuotojams – ČIA

Balkonų, lodžijų daugiabučiame name įstiklinimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą.

Šiems darbams atlikti privaloma:

1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įstiklinti balkoną ar lodžiją, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

Rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui įstiklinant balkoną daugiabučiame name yra privalomas nuo 2010-10-01 įsigaliojus statybos techniniam reglamentui STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Nuo 2017-01-01 įstiklinant daugiabučio namo balkonus, lodžijas, yra privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą.

Jeigu balkonas yra įstiklintas iki 2010-10-01

• Atnaujinkite buto kadastro duomenų bylą
• Suraskite balkono įstiklinimą iki 2010-10-01 įrodančius dokumentus, t.y. pasirašyta darbų rangos sutartis ir/ar sumokėjimą už atliktus darbus patvirtinantys dokumentai
• Šiuos dokumentus kartu su deklaracija apie remonto darbų užbaigimą pateikite kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Jeigu balkonas yra įstiklintas po 2010-10-01 ir negalite pateikti rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui ar leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, jūs galite išardyti balkono įstiklinimo konstrukcijas arba įteisinti savavališkai atliktus balkono įstiklinimo darbus.

Be leidimo įstiklinto balkono įteisinimui reikia:

• Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
• Užsakyti statinio ar statinio projekto ekspertizę ir sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Įmoka mažinama 50 procentų, jeigu prašymo išduoti leidimą pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas.
• Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
• Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą), statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą, sumokėtą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Be leidimo įstiklinto balkono įteisinimas užbaigiamas statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta buto kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

• Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė po 2021 m. lapkričio 1 d.:
  1. Nuotoliniu būdu pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atnaujinti informaciją apie statytoją (-us) statybą leidžiančiame dokumente.
  2. Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį statytojo teisę pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

  Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį.

• Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d.:Vadovaujantis 2021-10-29 įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2. papunkčiu, jei statytojas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d., šio įsakymo nuostatos dėl informacijos apie pasikeitusį statytoją statybą leidžiančiame dokumente atnaujinimo, netaikomos.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį (2021-11-01 redakcija) statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu. Projektinė dokumentacija, teikiama kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pasirašyta (patvirtinta) visų statytojų (užsakovų). Pridedamas notaro tvirtintas įgaliojimas gali suteikti teisę atstovauti vieno ar kelių statytojų (užsakovų) interesus, bet nekeičia (nepanaikina) statytojo (užsakovo) teisės.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį yra privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

Šiam darbui atlikti privaloma:

1. Parengti pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Paskirties keitimo projektą parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
2. Gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, kuris yra išduodamas, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Leidimui pakeisti pastato ar jo dalies paskirtį privalomi pateikti dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.
3. Pastato ar jo dalies paskirties keitimo darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta pastato (patalpų) kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Svarbu – patalpų paskirtį keičiant daugiabučiame name, prie aukščiau išvardintų darbų privaloma:

1. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
2. Atlikti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūrą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimus. Visuomenės informavimo apie numatomą pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus procedūrą vykdo/organizuoja projektą rengiantis architektas ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
3. Pateikti pastato bendraturčių sutikimus ir visuomenės informavimo bei visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu kartu su prašymu išduoti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Kondicionieriaus ar jam priklausančios inžinerinės sistemos tvirtinimas ant daugiabučio namo ar viešojo  pastato fasado ar šlaitinio stogo arba atvejis, kai ant pastato plokščiojo stogo tvirtinamas kondicionierius iškyla daugiau kaip 1 m. virš pastato plokščiojo stogo parapeto, yra priskiriami paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu.  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami kondicionieriaus įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad kondicionieriaus įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įrengti kondicionierius, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

Rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimas daugiabučiame name ar viešajame pastate yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu.  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Tuo atveju, jeigu keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate (pastatai, priskiriami viešųjų pastatų grupei, yra nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje), nebus pakeista langų spalva, matmenys ar suskaidymas, darbus galima atlikti nederinant su pastato bendraturčiais, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą nėra privalomas. 

Atvejis, kada keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate bus pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 

Šiems darbams atlikti privaloma: 

1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami langų keitimo, kartu keičiant langų spalvą ar matmenis, ar suskaidymą, darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.  

Primename, kad langų keitimo darbai, kurių metu buvo pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems pakeisti langus, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą). 

Tuo atveju, jeigu balkonas yra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Galima išardyti išorinės sienos dalį, esančią po langu, nederinant su pastato bendraturčiais. Darbus reikėtų suderinti su daugiabutį namą administruojančia įmone arba daugiabučio namo savininkų bendrija. Darbai užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Tuo atveju, jeigu balkonas nėra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas.

Šiems darbams atlikti privaloma:

1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkono įstiklinimo ir išorinės sienos dalies, esančios po langu, išardymo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. tik statinio (dalies) ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) teiks pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, surašomų Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą, surašomų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo paslaugas.

Daugiau informacijos pateikta Aplinkos ministerijos atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus dėl nebaigtos statybos deklaravimo ir statybos užbaigimo procesų pokyčių.

Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes:

1. gyvenamuosius pastatus, kurie pagal tipą dar skirstomi į pogrupius:
   • vieno buto – skirti gyventi vienai šeimai;
   • dviejų butų – skirti gyventi dviem šeimoms;
   • trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau;
   • gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.
2. negyvenamuosius pastatus.

Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis (51 proc.) naudojama tai paskirčiai. Taigi ir patalpos vienos ar kitos grupės pastatuose gali turėti kitokią paskirtį nei yra pastato paskirtis.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kurį planuojama naudoti kaip gyvenamąjį būstą, būtina pasidomėti pastato, kuriame yra perkamas nekilnojamasis turtas, paskirtimi. Jei tai yra gyvenamosios paskirties pastatas, tai pastato paskirtis atitiks pirkėjo poreikį. Negyvenamosios paskirties pastatuose, gali būti planuojamos gyvenamosios paskirties patalpos ir atvirkščiai.

Negyvenamuosiuose pastatuose negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį tik tuo atveju, jeigu negyvenamųjų patalpų plotų suma išlieka vyraujanti negyvenamosios paskirties pastate.

Būtina žinoti, kad ne visais atvejais negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį negyvenamosios paskirties pastate.

Pagrindinės negyvenamosios paskirties pastatų grupės yra:

• viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai);
• poilsio paskirties pastatai (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai);
• administracinės paskirties pastatai (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės;
• įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai);
• prekybos paskirties pastatai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai);
• paslaugų paskirties pastatai (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai);
• maitinimo paskirties pastatai (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti);
• garažų paskirties pastatai (automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai);
• gamybos, pramonės paskirties pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai);
• sandėliavimo paskirties pastatai (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti);
• mokslo paskirties pastatai;
• gydymo paskirties pastatai;
• sporto paskirties pastatai.

Informacija apie pastatyto pastato paskirtį yra nurodyta pastato nekilnojamojo turto registro išraše.

Informaciją apie statomo pastato paskirtį galima sužinoti čia>>

(Vienbučio/dvibučio/ neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo nauja statyba/rekonstravimas)

http://apklausos.vtpsi.lt/index.php/229476?lang=lt

Savivaldybės administracija yra atsakinga už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo patikrinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytos tikrinančios institucijos. Statybą leidžiantys dokumentai išduodami jeigu yra gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Tais atvejais, kai tikrinančios institucijos nepagrįstai ir neteisėtai nepritaria statinio projektui, pagal STR 1.05.01:2017 19 punktą yra galimybė organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Šia galimybe ir siūlome naudotis. Dėl suinteresuotų šalių pasitarimo organizavimo reikėtų kreiptis į Statybos reglamentavimo skyrių, kuris yra atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą.

Gyvenamųjų ar sodo namų savininkai, neturintys galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, gali savo žemės sklypo ribose įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius, skirtus buitinėms nuotekoms valyti, tuo atveju, jeigu:

• galimybė įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
• teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas centralizuotų tinklų tiesimas, neįgyvendinti.

Nuotekų valyklų statiniai  pagal paskirtį priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams. Nusprendus įsirengti vietinę nuotekų valyklą, privaloma parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti statybos projektą. Projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Projektą parengti gali statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti SLD, kuris yra išduodamas projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt. Projekto patikrinimui skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas įrengti nuotekų valyklą išduodamas per 3 darbo dienas.

Svarbu žinoti, kad:

• Mažiausias leistinas atstumas nuo įrengiamos nuotekų valyklos iki kaimyninio gyvenamojo namo turi būti 8 metrai ir daugiau, o iki kaimyninio žemės sklypo ribos privalu išlaikyti 1 metro atstumą. Jei šie atstumai neišlaikomi, reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
• Nuo įrengiamos nuotekų valyklos iki artezinio gręžinio turi būti ne mažiau nei 10 metrų.

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektas rengiamas visiems požeminio vandens gavybos gręžiniams, įskaitant požeminio vandens žvalgybai skirtus gręžinius.

Gręžinio projektas rengiamas vadovaujantis:

• Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 30-678/19 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo“ (projektuojant požeminį vandens gavybos gręžinį, privaloma gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio išvadą dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo Vilniaus mieste);
• Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu;
• Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu.

Požeminio vandens gręžinius įrengti, konservuoti ir likviduoti, rengti požeminio vandens gavybos gręžinio projektą ir požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektą turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį (toliau – asmenys), turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti ekogeologinį tyrimą, vykdydami ekogeologinius tyrimus, turi teisę įrengti ir likviduoti požeminio vandens monitoringo gręžinius, rengti požeminio vandens monitoringo gręžinio likvidavimo projektą.

Požeminio vandens gavybos gręžinio projekto sudėtis nurodyta Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo 7 punkte.

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektą turi pasirašyti jį parengęs fizinis asmuo, kai jį rengia juridinis asmuo ar juridinių asmenų grupė, projektą pasirašo ir juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektas derinamas:

• kartu su statinio projektu, kuriam pagal Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 reikalavimus būtinas statybą leidžiantis dokumentas;
• su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais projektą suderina raštu arba nederina, pateikdama motyvuotą atsakymą.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

Siekiant padėti gyventojams tinkamai pasidalinti turtą ir išspręsti susidariusias situacijas, norint dvibutį gyvenamąjį namą padalinti į du vienbučius gyvenamuosius namus, kai neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas dvibučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Paskirties keitimo projektas galimas, kai neatliekami jokie statybos darbai, bei įsipareigojant padalinti žemės sklypą, gavus statybą leidžiantį dokumentą paskirties keitimui.

Tai taikoma išskirtiniais atvejais, kai nėra galima jokia kita išeitis ir nėra vykdomi jokie statybos darbai.

Nagrinėdama prašymus padalinti pastatus ar patalpas į atskirus turtinius vienetus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija taiko turinio viršenybės prieš formą taisyklę ir nepritaria tokiems projektams, kuriuose numatytas naujų būstui pritaikytų turtinių vienetų kūrimas, jeigu žemės sklype, kuriame stovi pastatas, pagal gyvenamiesiems namams taikomus reikalavimus nėra numatytas reikiamas želdynų ir vaikų žaidimo aikštelių plotas bei  automobilių stovėjimo vietų skaičius.

Pavyzdinė projektų tikrinimo lentelė>>

Statybos techniniame reglamente (toliau – Reglamentas), patvirtintame 2017 m. kovo 21 d., nurodoma, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais būtina Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema. Ją rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę būti statinio projektuotojais. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių projektuotojais turi teisę būti architektai ir statybos inžinieriai, taip pat turintieji teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais (Statybos įstatymo 12 straipsnis). Nesudėtingųjų statinių projektuotojais turi teisę būti asmenys, įgiję atitinkamą išsilavinimą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis arba 92 dalis).

Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, pvz., administracinio pastato (ypatingojo statinio) kadastro objektų formavimo schemą turi teisę rengti atestuotas architektas. Schemoje turi būti nurodomas ją parengusio asmens kvalifikacijos atestato numeris, (nesudėtingojo statinio atveju – išsilavinimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data), pridedamos schemą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų (atestato ar išsilavinimą patvirtinančio dokumento) kopijos.

Vilniaus miesto savivaldybė neprieštarauja dėl pastato ar patalpų dalijimo į atskirus turtinius vienetus, kurie galbūt bus naudojami kaip būstas (įvertinus numatomą patalpų skaidymą, struktūrą, funkcinius ryšius, patalpų dydį ir kitus požymius), jei keičiama bent pusės tokių patalpų paskirtis gaunant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) ir numatoma visa gyvenamajai paskirčiai būtina infrastruktūra. Turint SLD, likusią statinio dalį galima dalyti į atskirus turtinius vienetus gaunant pažymą.

Visais atvejais numatant gyvenamosios paskirties patalpas ir (ar) patalpas, kurios galėtų būti naudojamos kaip būstas, vadovaujamasi faktinio turinio viršenybės principu (https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2022/03/architekturos-10-taisykliu-2022-02-25.pdf). Taigi, privalo būti numatyta ir įrengta gyvenamajai funkcijai reikalinga infrastruktūra, t. y. automobilių vietos, želdynai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt., kuriant kokybišką aplinką vėliau tame pastate gyvensiantiems ar kitomis veiklomis užsiimsiantiems asmenims.

Ši sutartis sudaroma iki statytojo planuojamo statinio projekto statybą leidžiančiam dokumentui gauti įkėlimo į Infostatybą.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis pagal įstatymą gali būti sudaroma tik dėl tos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros, kurios plėtra numatyta teritorijų planavimo dokumente (neperžengiant jo galiojimo ribų) (1), jos neplėtoja kiti iniciatoriai ar esamos savivaldybės infrastruktūros valdytojai (2) ir ji susijusi su statytojo reikmėmis (reikalinga statytojo planuojam statiniui aptarnauti) (3).

Iniciatorius, pageidaujantis sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, pateikia:

• Pasiūlymą, kuriame nurodo, kokią savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą statytojas siūlo suprojektuoti ir įrengti, infrastruktūros apimtis pagal jos rūšis.
• Teritorijų planavimo dokumento registracijos TPDRIS numerį. Į šio dokumento ribas turi patekti siūloma projektuoti ir įrengti infrastruktūra.
• Brėžiniai (atskirai inžinerinių tinklų brėžinys su projektuojamais ir įrengiamais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijų brėžinys su projektuojamomis ir įrengiamomis susisiekimo komunikacijomis (t. y. gatvė ir jos priklausiniai). Jeigu projektuojama buitinių tinklų ir nuotekų infrastruktūra, brėžiniai turi būti suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“.
• Sąmata pagal SISTELA įkainius (atskirai inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų).
• Sąmatų ekspertizė (nebūtina, bet rengiama, jeigu statytojas nori pagrįsti sąmatos sumą ir sutrumpinti sąmatų tikrinimo procesą).
• Įmokos apskaičiavimo akto numerį ir datą (prašymą įmokai apskaičiuoti galite pateikti čia https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/savivaldybes-infrastrukturos-pletros-imokos-nustatymas).
• Statytojo valdomo žemės sklypo, kuriame planuojama statinio statyba, NTR išrašas.

Vystytojai, sudarę infrastruktūros plėtros sutartį, infrastruktūros plėtros įmokos skirtumą, jeigu toks bus, mokės tik užbaigę savo objekto statybą, todėl prašom gavus aktą jo neapmokėti.

Dokumentus teikti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt

Tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė sudaro preliminarų susitarimą dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ateityje ir jame aptaria projektuojamos infrastruktūros ribas bei suteikia pagrindą kreiptis dėl savivaldybės inžinerinės infrastruktūros prisijungimo projektavimo sąlygų išdavimo tokios infrastruktūros objekto (statinio) projektui parengti.

Susitarimo tikslas – pagrindas išduoti sąlygas savivaldybės inžinerinei infrastruktūrai projektuoti, kad vystytojas galėtų pradėti rengti infrastruktūrinio statinio projektą ir apskaičiuoti jo projektavimo bei įrengimo kainas.

Statytojas, pageidaujantis sudaryti preliminarų susitarimą, turėtų pateikti pasiūlymą dėl preliminaraus susitarimo sudarymo ir nurodyti (pateikti):

• Norimos projektuoti infrastruktūros rūšį ir ribas (apimtis).
• Teritorijų planavimo dokumento registracijos TPDRIS numerį. Į šio dokumento ribas turi patekti siūloma projektuoti ir įrengti infrastruktūra.
• Schemas, kuriose būtų pažymėtos infrastruktūros ribos (išsamių brėžinių pateikti nereikia).
• Statytojo valdomo žemės sklypo, kuriame planuojama statinio statyba, NTR išrašą.

Dokumentus teikti el. paštu savivaldybe@vilnius.lt

Pažymėtina, kad statytojo savo sklype planuojamam statyti objektui prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos bus išduotos tik sudarius pagrindinę – savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Paaiškiname, kad preliminaraus susitarimo sudarymo tikslas – suteikti statytojui galimybes kuo tiksliau apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros kainą ir įvertinti savo galimybes įgyvendinti pagrindinę infrastruktūros plėtros sutartį, jeigu statytojas po preliminaraus susitarimo sudarymo ir įvykdymo pageidautų ją sudaryti.

Vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, sutarties iniciatyvos teisė priklauso statytojui (vystytojui), todėl infrastruktūros rūšį ir jos įrengimo ribas statytojas gali pasiūlyti savo nuožiūra, įvertinęs atitinkamus galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius.

Savivaldybė, gavusi statytojo pasiūlymą, gali pasiūlyti koreguoti statytojo pasiūlytos suprojektuoti ir įrengti inžinerinės infrastruktūros ribas. Siūloma projektuoti infrastruktūra turi būti išbaigta (įrengimas 100 proc. baigtumo), susijungti su esama infrastruktūra, užtikrinti tinkamą statinio funkcionavimą, atitikti teisės aktų reikalavimus dėl sudėtinių jos dalių, kokybės ir kitų parametrų.

Įstatymas neleidžia savivaldybei sudaryti sutarties, jeigu infrastruktūros plėtra nenumatyta teritorijų planavimo dokumente (detaliajame plane (neperžengiant jo galiojimo ribos), specialiajame arba bendrajame plane).

Formavimo-pertvarkymo projektais ar kitais dokumentais numatyta infrastruktūra nėra laikoma teritorijų planavimo dokumentais suplanuota infrastruktūra.

Pagal įstatymą ir Aplinkos ministerijos išaiškinimus sutartis sudaroma tik dėl infrastruktūros, kuri projektuojama ir statoma ne privačiuose žemės sklypuose (įprastai neperžengiant gatvių raudonųjų linijų ribų).

Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi tai, kad infrastruktūrai atidalijant ir savivaldybei perduodant infrastruktūrai reikalingą žemės sklypą, vystytojo prašymu gali būti mažinama infrastruktūros plėtros įmoka.

Taip, visos sutartys yra skelbiamos čia>>

Sutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo momento.

Jeigu jau sumokėjote įmoką, o vėliau nusprendėte siūlyti sudaryti sutartį, įmokos grąžinimo klausimas būtų sprendžiamas po infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir jos paskelbimo.

Ne. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas numato, kad įmoka sumokama ar sutartis sudaroma iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo į Infostatybą.

Sutartis sudaroma tik dėl savivaldybės infrastruktūros, t. y. tos infrastruktūros, kurią savivaldybė ar savivaldybės infrastruktūros valdytojai perims į savo balansą.

Sutartis, vadovaujantis įstatymu, nesudaroma tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose (8 str. 3 d. 3 p.).

Pažymėtina, jog SIP sutartis sudaroma norint vystyti tą savivaldybės infrastruktūrą, kuri atitinka SIPĮ 2 str. 1 d. įtvirtintą sąvoką ir įprastai nėra plėtros iniciatoriaus žemės sklype, t. y. įprastai privačiame žemės sklype esanti inžinerinė infrastruktūra nebus laikoma infrastruktūra, dėl kurios galėtų būti sudaryta SIP sutartis (išskyrus atvejus, kai servitutinėje sklypo dalyje projektuojami magistraliniai tinklai), ir už kurią būtų galima gauti kompensaciją.

Taip pat abejotina, ar infrastruktūra, reikalinga vieno statinio tinkamam funkcionavimui, būtų laikoma savivaldybės inžinerine infrastruktūra, kaip ją apibrėžia SIPĮ 2 str. 1 d., dėl kurios turėtų būti sudaroma SIP sutartis ir kuri turėtų būti perduodama infrastruktūros valdytojui.

Surinktos įmokos pateks į Vilniaus infrastruktūros rėmimo programą, iš kurios miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą), kompensuos už tam tikrais atvejais infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita. To reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo.

1. Tarybos sprendimais numatyti šie įmokų tarifai:

* Pasitikrinti, ar teritorija prioritetinė galite čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626.

** 15 Eur/kv.m. konversijos teritorijos įkainis taikomas tokiam naujo pastato plotui, kuris buvo nugriautas. Likusiam statinio plotui taikomas mieste nustatytas įmokos dydis – 30 arba 50 Eur/ kv. m, priklausomai nuo teritorijos. Teritorijos konversija bus laikoma tuo atveju, kai yra tenkinamos visos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 8 p. numatytos sąlygos.

2. Tarybos sprendimais nustatyti šie įmokų koeficientai:

***

**** Pasitikrinti rajonų ribas galima čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30357678.

3. Įmoka nėra skaičiuojama:

• nuo požeminių automobilių saugyklų ploto;
• nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:
  1. išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
  2. patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
  3. patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
  4. turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
  5. įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

4. Įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai:

• sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės;
• kiemo aikštelės, statomos prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų;
• kitos paskirties inžineriniai statiniai: kiemo aikštelės, aplinkos tvarkymo elementai, automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo keliai, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų). Šiame papunktyje numatyta tvarka taikoma tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojų sąlygos ar raštas su informacija apie tokį paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.

5. Įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5, 3.1.6, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodyti pastatai.

Toks reguliavimas yra įprastas kitose šalyse. Plečiantis miestui, reikia vis daugiau infrastruktūros (pradedant gatvėmis, baigiant darželiais). Ją įrengti ir išlaikyti yra brangiau ir sudėtingiau teritorijose, kurios yra nutolusios nuo susiformavusių miesto centrų, todėl natūralu, kad ten infrastruktūra yra prasčiau išvystyta. Tokios infrastruktūros plėtrai reikia daugiau lėšų.

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose nustatyta prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

Iki šiol Vilniuje NT objektų plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis. Dėl kiekvieno NT plėtotojų įsipareigojimo buvo deramasi atskirai, dažnai jie savo įsipareigojimų iki galo neįvykdydavo, o pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo didžiausi infrastruktūros įrengimo kaštai. Toks procesas buvo neefektyvus ir ne visada teisingas plėtotojų atžvilgiu.

Dėl to nuo šiol tvarka bus paprastesnė ir lygiateisiškesnė. Statytojai turės sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką. Savivaldybė pati nuspręs, kur kokios infrastruktūros labiausiai reikia ir pasirūpins jos įrengimu. Taip pat skirtingi įmokų tarifai skirtingose teritorijose padės reguliuoti miesto plėtrą.

Infrastruktūros plėtros įmoką numato nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (SIPĮ)

Prioritetinė infrastruktūra yra tose zonose, kuriose jau egzistuoja gerai išplėtota infrastruktūra. Šiuo metu yra nustatytos šios miesto teritorijos, tačiau ateityje jos galės būti peržiūrimos:

1. Miesto centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis ir kitos istorinio miesto centro bei formuojamo kompaktiško centro teritorijos);
2. Buvusių pramonės zonų konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa (Savanorių prospekto, Šiaurės miestelio aplinka), Naujoji Vilnia;
3. Kompaktiškai užstatytos teritorijos, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare (didžioji dalis – sovietmečiu užstatyti daugiabučių rajonai);
4. Esami ir formuojami lokalūs centrai ir paslaugų zonos, esančios teritorijose, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare, taip pat lokalaus centro ir paslaugų zonos oro uosto aplinkoje;
5. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Vismaliukuose ir Vilniaus viešojo logistikos centro šalia Vaidotų geležinkelio skirstymo stoties teritorijos, taip pat teritorija naujo pramonės parko steigimui ir plėtrai Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje;
6. Naujos integruotų funkcijų teritorijos periferinėje zonoje – Ukmergės kryptimi (Pavilionys, Bajorai), Pilaitėje (Smalinė, Zujūnai), Nemėžio kryptimi (Kalnėnai, Nemėžis) bei prioritetinės pramonės įmonių plėtros teritorijos Kuprioniškėse ir prie Lentvario (Vaidegiai).

Visą brėžinį galite rasti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

Statant dvibutį taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir statant daugiabutį – įmokos suma skaičiuojama nuo bendrojo statinio ploto ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo ploto. Rekonstrukcijos atveju mokama nuo padidėjusio bendrojo ploto. Įmoka neskaičiuojama nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės.

Šiuo metu nustatyti įkainiai: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur/kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur/ kv. m.

Įprastai visa įmoka turi būti sumokėta iki pateikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui. Dėl įmokos mokėjimo dalimis išskirtiniais atvejais sprendžia Vilniaus m. savivaldybės taryba. Prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Dalis įmokos ar įmoka visai nemokama, jeigu yra sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis, pagal kurią įrengiama reikiama viešoji infrastruktūra. Svarbu, kad sutartis gali būti sudaroma tik dėl tokios infrastruktūros, kuri yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

1. NT plėtotojai galės būti atleisti nuo plėtros įmokos tais atvejais, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšos, skirtos infrastruktūrai bus ne mažesnės negu jų statiniams, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtros, apskaičiuota įmoka . Jeigu infrastruktūrai vystytojas skirs mažiau lėšų nei numatyta įmoka, jis turės sumokėti skirtumą.
2. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.
3. Infrastruktūros rėmimo programos komisijos siūlymu gavus infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti tokiais atvejais:
   1. Pastatai yra vystomi „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“ teritorijoje;
   2. Visuomeninės paskirties pastatams nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3 d. p. bet kurioje teritorijoje;
   3. Bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams, kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.

Infrastruktūros įmoka ir programa 50/50 nėra susijusios, ir jų susieti neleidžia teisės aktai. Vilniaus m. savivaldybė toliau tęs šią programą, leidžiančią prisidėti prie infrastruktūros ten, kur jos reikia ir pageidauja gyventojai.

Visgi infrastruktūros įmokos galės būti panaudotos kompensuoti už teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ir įrengiamą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą (žr. aukščiau esantį klausimą dėl grąžinimo), tai reiškia, kad įrengus viešąją infrastruktūrą prioritetinėje teritorijoje bus galima susigrąžinti visą investicijų sumą prioritetinėje teritorijoje arba tą sumą, kuria prisidės kiti vystytojai, prisijungdami prie infrastruktūros neprioritetinėje teritorijoje.

NT vystytojai, sudarydami sutartį su savivaldybe, galės gauti kompensaciją už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat vystytojai turi galimybę būti atleisti nuo įmokos ar jos dalies Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo 8(1) p. nustatyta tvarka.

Infrastruktūros plėtros įmoka yra taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie stato NT objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami NT objektų plotą.

Skaičiuojant įmokos dydį bendrasis pastato plotas ar inžineriniu statiniu užstatomas plotas dauginamas iš nustatyto įmokos tarifo ir numatyto koeficiento. Rekonstrukcijos atveju įmoka skaičiuojama nuo padidėjusio ploto.

Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Įmoka daugiabučiams apskaičiuojama pagal daugiabučių plotą ir teritoriją, kurioje yra statomi daugiabučiai.

Tarifai daugiabučiams yra šie:

• Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose, teritorijose tarifas siekia 30 Eur/kv. m
• Neprioritetinėse zonose, kur infrastruktūros stoka yra didesnė, tarifas siekia 50 Eur/kv. m
• Teritorijų konversijų atveju įkainio dydis, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra prioritetinė ar neprioritetinė, bus lygus 15 (penkiolikai) Eur už vieną kv. m. Konversijos teritorijos Įkainis taikomas statinio plotui, lygiam nugriauto statinio (statinių) plotui. Likusiam statinio plotui taikomi šiame sprendime numatyti Įkainio dydžiai.

(Plačiau apie šiai grupei taikomas sąlygas: https://aktai.vilnius.lt/document/30349725).

Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatams sklype skaičiuoklė
https://paslaugos.vilnius.lt/data/infrastrukturos_imoka_dvibuciai.html

Įmokos dydis apskaičiuojamas statinio bendrąjį plotą ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą dauginant iš nustatyto įmokos tarifo.

Šiuo metu nustatytas įmokos tarifas: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur už vieną kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur už vieną kv. m.

Įmoka nėra skaičiuojama nuo požeminių automobilių saugyklų plotų, taip pat nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:

1. Išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
2. Patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
3. Patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
4. Turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
5. Įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

Pavyzdžiui, prioritetinėje teritorijoje statant daugiabutį, kurio bendrasis plotas 4000 kv. m, iš kurių požeminė automobilių saugykla sudaro 1000 kv. m, taip pat yra įrengtas antžeminis automobilių parkavimas, kurio plotas 200 kv. m, įmoka bus skaičiuojama nuo šio ploto: 4000 – 1000 + 200 = 3200 * 30 Eur = 96 000 Eur.

Ši suma pateks į infrastruktūros plėtros rėmimo programą, iš jos miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą).

Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos gyvenamosios paskirties vieno buto pastatams, kai toks namas yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype,  skaičiuoklė
https://paslaugos.vilnius.lt/data/infrastrukturos_imoka_vienbuciai.html

Šiuo metu nustatyta, kad vienbučių namų statytojams, kai toks namas yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype, įmokos tarifas yra 15 Eur/kv. m nepriklausomai nuo teritorijos. Įmoka netaikoma prie vienbučio gyvenamojo namo esančiai kiemo aikštelei.

Vilnius ir Trakų r. savivaldybėms patvirtinus įmokas, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo taikyti įmoką nuo 2021 m. kovo 26 d.

Paprasčiausias tokios infrastruktūros pavyzdys – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė: jai funkcionuoti reikalinga savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

Taip, pagal šią sutartį projektuojamos ir įrengiamos infrastruktūros ribos turi sutapti. Tik projektuoti infrastruktūrą jos galutinai neįrengiant šia sutartimi įstatymas nenumato.

Plėtra įprastai laikoma, kai įrengiama nauja infrastruktūra ar didinamas esamos infrastruktūros pajėgumas. Pavyzdžiui, įrengiama nauja gatvė, įrengiamas naujas dviračių ar pėsčiųjų takas (jeigu jo nebuvo iki šiol), įrengiama nauja inžinerinė infrastruktūra, didinamas tinklų pajėgumas.

Plėtra nelaikomas dangų remontas, būklės pagerinimas, esamų dangų vietos pakeitimas.

Kreipiantis į savo gyvenamosios teritorijos seniūną ar seniūnaitį bei perduodant savo infrastruktūros poreikį šiems savivaldos atstovams.

Žinoma, savivaldybė ir toliau skirs lėšas infrastruktūros priežiūrai ar atnaujinimui iš kitų šaltinių, kaip ir iki šiol. Infrastruktūros plėtros įmokos bus nukreipiamos ten, kur vykdoma plėtra ar trūksta esamų lėšų darniai infrastruktūros, ar paslaugų plėtrai.

Infrastruktūros įrengimas laiku bus užtikrinamas sudarant ir tvirtinant miesto infrastruktūros trumpojo ir vidutinio laikotarpio planus, kur ir pagal kokius kriterijus pirmiausia bus kreipiamos investicijos. Ilgainiui norima pasiekti tokį lygį, kad reikiama infrastruktūra (nuo susisiekimo iki socialinės infrastruktūros) iš karto būtų įrengiama vystomose teritorijose, užtikrinant darnią ir sistemingą miesto plėtrą. Visgi tam pasiekti reikės ne vienų metų ir daugybės sričių koordinavimo, taip pat suskaičiuoti ir sukaupti reikiamus finansus, sutvarkyti kai kuriuos teritorijų planavimo dokumentus

Reikia suprasti, kad visame mieste visos infrastruktūros vienu metu ir tolygiai įrengti nėra įmanoma bei tokia plėtra nebūtų laikoma efektyvia, tad, pavyzdžiui, plyname lauke statomiems pastatams reikiamos infrastruktūros teks laukti ilgiau, nei statomiems ten, kur yra numatytas plėtros prioritetas ar netoliese jau yra įrengtos infrastruktūros.

Įrengta laikoma susisiekimo infrastruktūra, prie kurios savivaldybė gali išduoti prisijungimo sąlygas, tai yra visos įrengtos gatvės (asfaltas, gatvės bei kietosios dangos), esančios savivaldybės patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše; taip pat visos įrengtos gatvės, privažiavimo keliai (asfaltas, gatvės be kietosios dangos), kurių nėra patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, tačiau yra laisvoje valstybinėje žemėje.

Susisiekimo infrastruktūra, kuri nėra įrengta, yra laikomos gatvės, suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, su išskirtais gatvėms sklypais ar laisva valstybine žeme, tačiau neįrengtos arba kur yra tik išvažinėta pieva. Taip pat infrastruktūra, nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentais, esant ar nesant laisvos valstybinės žemės.

Jeigu infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, reikia kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagal SIPĮ.

Jeigu infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, galite inicijuoti tokio dokumento parengimą, kuriame būtų suplanuojama savivaldybės infrastruktūra.

Tvirtinant projektinius pasiūlymus (PP), vertinama: 

• Ar susisiekimo infrastruktūra atitinka teritorijų planavimo dokumentus?
• Ar susisiekimo infrastruktūra atitinka prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas (kai jos būtinos, žr. žemiau esančią lentelę)?
• Eismo jungčių prie sklypo vietos plotis, spindulys, medžiaga, jų iškėlimas į pėsčiųjų takų lygį ir darna su esama situacija (medžiai, stulpai ir t. t.).
• Ar sklype numatomos vietos žmonių su negalia transportui ir elektromobiliams stovėti bei dviračių stovams antžeminėje dalyje?
• Sklypo susisiekimo infrastruktūros logiškumas (ar patogios jungtys su pastatais, ar yra takai, vedantys į  parkavimo vietas, ar automobilių aikštelė tinkamos konfigūracijos ir pan.).

Tvirtinant techninį projektą, vertinama:    

• Ar eismo jungtys su sklypu atitinka prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, anksčiau išduotus Inžinerinių statinių projektų ir PP darbo grupės pritarimus bei Statybos techninį reglamentą (STR)?
• Ar sklypo susisiekimo infrastruktūros parametrai atitinka bendruosius gatvių ir vietinės reikšmės kelių reikalavimus (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, p. 29, 30, 33 (1), 129, 134-140, 141 (1)).
• Ar techninis projektas atitinka antžeminių dviračių stovų įrengimo reikalavimus (skaičius ir išdėstymas, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ p. 178–180).
• Automobilių stovėjimo vietų skaičius pagal pastato plotą, A ir B tipo neįgaliųjų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse skaičiaus ir parametrų reikalavimai (20 proc. bendro privalomo automobilių stovėjimo vietų su elektros įkrovos galimybe).
• Ar techninis projektas atitinka patvirtintus PP?

Tikrinti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas rekomenduojama projektinių pasiūlymų (PP) stadijoje visais atvejais, siekiant mažinti statytojo rizikas. Savivaldybė PP stadijoje tikrina, ar yra išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, kai teritorijoje galioja Detalusis planas, tačiau nėra susisiekimo infrastruktūros, turimas galiojantis Formavimo ir pertvarkymo projektas arba nėra nei galiojančio Detaliojo plano, nei Formavimo ir pertvarkymo projekto – tokiu būdu jau šioje stadijoje aiškiai nustatomos jungčių vietos.

Kitais atvejais sąlygos PP stadijoje nėra būtinos, tačiau PP byloje turi būti nuorodos į teritorijų planavimo dokumentą ir sąlygų gavimą iki techninio projekto įkėlimo į IS „Infostatyba“ (žr.  lentelę).

 Techninio projekto stadijoje sąlygos būtinos visais atvejais.

Teritorijų su skirtingais įmokų tarifais žemėlapis:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

Prašymo forma dėl įmokos dydžio apskaičiavimo:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9dcef0604aab11eb8d9fe110e148c770 (1 priedas)

Įmokos mokėjimo tvarka:
https://aktai.vilnius.lt/document/30349735

Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose yra prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

Atvejais, kai vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022-03-09 sprendimu Nr. 1-1355 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus“, turi būti gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros – urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada, teigiamomis išvadomis laikytinas, pateiktas ekspertų vertinimas, kuriame nėra nurodyta, jog projektiniai pasiūlymai turi būti teikiami pakartotinai.

Tokiu atveju, projektiniai pasiūlymai privalo būti papildomi informacija, pagrindimu, kaip atsižvelgta ir/ar patobulinti PP įvertinus ekspertų išvadas, rekomendacijas, taip pat pateikiamas pagrindimas sprendinių atitikimui Vilniaus miesto savivaldybės nustatytiems architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimams. Gavusi prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, Savivaldybės administracija vertina bei sprendžia PP sprendinių atitikimą ekspertų išvadoms.

1. Kai pastatas projektuojamas šlaite ir reljefo formavimo sprendiniais gali būti dirbtinai sudaromos prielaidos antžemines (pagal esamą žemės paviršių) statinio dalis traktuoti kaip požemines bei neįtraukti šių pastato dalių skaičiuojant pastato aukštį, aukštų skaičių, sklypo užstatymo intensyvumą ir sklypo užstatymo tankį, nustatant sklypo užstatymo reglamentus vertinamas skirtumas tarp statinio statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės ir statinio statybos zonos projektuojamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės:

1.1. jei skirtumas tarp šių altitudžių yra mažiau nei 1 m ir siūlomi reljefo formavimo, suvedimo su gretimais sklypais sprendiniai darniai įsilieja į kraštovaizdį, nedaro neigiamo poveikio aplinkiniams sklypams, nustatant sklypo užstatymo reglamentus ir antžeminę pastato dalį gali būti vertinama statinio statybos zonos projektuojamo žemės paviršiaus altitudė:

1.2. jei skirtumas tarp šių altitudžių daugiau nei 1 m, turi būti pateikiama išsami formuojamo reljefo poveikio kraštovaizdžiui analizė, pjūviai per teritoriją, pagrindžiantys, kad siūlomi reljefo formavimo sprendiniai nedaro neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ir kaimyniniams sklypams. Jei iš pateiktos analizės paaiškėja, kad reljefo formavimo poveikis aplinkai bus neigiamas (ženkliai skirsis gretimų sklypų reljefas, bus daromas neigiamas poveikis aplinkiniams sklypams, kraštovaizdžiui, neišspręstas lietaus nuvedimas ir t.t.) nustatant sklypo užstatymo reglamentus vertinama statinio statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinė altitudė (2 pav.):

2. Tais atvejais, kai reljefas formuojamas nukasant esamą žemės paviršių, nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui bei prisitaikant prie teritorijos reljefo formų, nustatant sklypo užstatymo reglamentus vertinama statinio statybos zonos projektuojamo žemės paviršiaus vidutinė altitudė (3 pav.):

3. Kai žemės paviršius pakeliamas iki teritorijai būdingo žemės paviršiaus lygio, išlyginant nevertingus, nenatūralius reljefo elementus, nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui bei prisitaikant prie teritorijos reljefo formų, nustatant sklypo užstatymo reglamentus gali būti vertinamas projektuojamas žemės paviršiaus kontūras:

I. Įvadas

1. Rekomendacijų paskirtis

Šios rekomendacijos statybinėms tvoroms centrinėje miesto dalyje padės suprasti Vilniaus miesto savivaldybės siūlomus kokybinius ir techninius reikalavimus statybinėms tvoroms.

2. Rekomendacijų privalomumas

Šios rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio, siekiant centrinėje miesto dalyje (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose) užtikrinti viešųjų erdvių ir gatvių, besiribojančių su statybviečių teritorijomis erdvinį vientisumą, patogų naudojimą bei estetinį ir kokybinį vienodumą. Įrengiant tvoras būtina užtikrinti patogų miestiečių judėjimą viešojoje erdvėje už statybvietės sklypo ribų. Tvorų atramos, segmentinių tvorų elementus laikančios konstrukcijos negali siaurinti esamų šaligatvių palei statybvietės teritoriją bei sudaryti kliūčių judėjimui ar kelti pavojaus praeiviams dėl nestabilumo.

II. Rekomendacijos

1. Centrinėje miesto dalyje tvoros su įgyvendinamų projektų vizualizacijomis, nuotraukomis ir panašia vaizdine informacija turėtų aptverti statybvietę iš gatvės (-ių) pusės (-ių). Toks aptvėrimas taip pat puikiai tiktų ir būtų sveikintinas visu statybvietės perimetru.

2. Vizualizacija turėtų sudaryti ne mažiaus kaip 50 proc. visos prie gatvės (-ių) esančios tvoros ploto.

3. Jei tik dalis statybvietės teritorijos aptveriama tvora su vizualizacija, likusi tvoros dalis turėtų būti vienspalvė, rekomenduotina šviesi, o segmentinę tvorą siūloma uždengti vienspalve lauko sąlygoms atsparia, tvirta medžiaga.

4. Tentus segmentinėms tvoroms geriausia gaminti iš mesh (tinklinės) medžiagos. Mesh (tinklinės) medžiagos naudojimas užtikrina tvoros stabilumą, nes ši medžiaga pralaidi orui ir tvora būna atspari vėjo gūsiams.

5. Ant medinių tvorų eksponuojama vaizdinė projekto informacija neprivalo būti gaminama iš mesh (tinklinės) medžiagos, tačiau tvoros turi būti tvirtos, stabilios, užtikrinamas patogus pėsčiųjų eismas. Pagal galimybes rekomenduojame palikti minimalų 1,5 m pločio praėjimą, kuris užtikrintų galimybę prasilenkti priešinga kryptimi einantiems pėstiesiems.

6. Rekomenduojama naudoti Vilniaus miesto motyvus, planuojamo objekto (pastato) vizualizaciją, QR kodą, kuriuo naudojantis būtų galima peržiūrėti su projektu susijusią informaciją, arba dekoruoti tvoras profesionalių menininkų darbais.

III. Pavyzdžiai, kuriais nederėtų vadovautis

Rekomendacijos PDF formatu>>

Vilniaus žalumo indeksas – tai įrankis, leidžiantis įvertinti Vilniuje vystomų sklypų žaliosios infrastruktūros kokybę ir kiekybę. Įrankis leidžia aiškiai nurodyti kokie elementai yra naudojami vystomame projekte, kad būtų skatinamas ekologinis efektyvumas ir būtų laikomasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane išsikeltais svarbiausiais miesto erdvinės struktūros tobulinimo tikslais, susijusiais su želdynų sistemos plėtojimu ir Vilniaus gamtinės aplinkos puoselėjimu.
Svarbu pabrėžti, jog žalumo indeksas nepakeis dabartinės reglamentų sistemos, tačiau ją lanksčiai papildys kokybiniais parametrais. Šiuo metu galiojančiose priklausomųjų želdynų normose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose žaliosios infrastruktūros elementų projektavimui nėra taikomi ekosisteminiai kokybės kriterijai – egzistuojantys reikalavimai tėra kiekybiniai, ir visi želdiniai yra traktuojami vienodai.

Žalumo indekso skaičiuoklę rasite čia. 

Žalumo indeksas yra rekomendacinis. Tai lyg kokybės ženklas, leidžiantis pasitikrinti projektuotojams, kokį poveikį aplinkai daro jų projektuojamas pastatas ir jo aplinka.

Vilnius tiek naujuose, tiek jau patvirtintuose – mokyklų, darželių ir kitų savivaldybės pastatų bei viešųjų erdvių – projektuose jau skaičiuos žalumo indeksą.

Apskaičiavus žalumo indeksą projektui gali būti suteikiamas ženkliukas „Projektas pasiekia rekomenduojamą indekso ribą“, „Projektas viršija rekomenduojamą indekso ribą“, ir „Projektas nepasiekia rekomenduojamos indekso ribos“.

Žalumo indekso skaičiuokle gali naudotis visi, kas nori. Ji yra atvira kiekvienam.

Vilniaus žalumo indekso skaičiavimas pradedamas užpildžius pagrindinę planuojamos teritorijos informaciją ir esamą situaciją.
Vartotojas turėtų pradėti užpildydamas pagrindinius duomenis apie sklypą mažoje lentelėje dešinėje pusėje, pavyzdžiui, „Sklypo pavadinimas“ ir „Kadastro nr.“. Informacija apie sklypo plotą ir užstatymą yra būtina skaičiuojant Vilniaus žalumo indeksą ir turėtų būti įvesta kuo tiksliau.
Šalia pagrindinės informacijos, kairėje pusėje turi būti nurodytos įvairios projekto aplinkybės. Pirmoje lentelėje esančios aplinkybės prisideda prie reikalaujamo indekso baldo padidėjimo arba sumažėjimo:
1. Sklypo paskirtis. Šis pasirinkimas tiesiogiai veikia (didina arba mažina) reikalaujamą ir rekomenduojamą indekso balus.
2. Esama ekologinė sklypo būklė. Atsižvelgiant į tai ar sklypo esama būklė 2 ar didesnį indekso balą, siektinas indekso balas kinta.
3. Gamtinis karkasas. Jei sklypas yra gamtinio karkaso teritorijoje, siektinas indekso balas yra padidinamas [+0.2].
4. Antžeminis želdinimas. Jei sklype bent 50% priklausomojo želdyno ploto yra natūraliame grunte, indekso reikalaujamas balas nesikeis. Tuo atveju kai ši sąlyga nėra išpildoma, reikalaujamas indekso balas padidės [+0.2].
5. Kultūros paveldas. Jei sklypas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, reikalaujamas indekso balas sumažės [-0.2]
Toliau išdėstytos aplinkybės reikalaujamo indekso balo nekeičia, tačiau yra svarbios apskaičiuojant kokią lietaus vandens nuotekų dalį reikia sutvarkyti projekto sklype:
6. Sklype vyraujančio podirvio pobūdis. Šis pasirinkimas keičia rezultatų darbalapyje esantį langelį, kuriame nurodoma paviršinių nuotekų dalis, kuri turi būti sutvarkoma sklypo ribose. Pasirinkus sklype vyraujantį podirvio tipą (žvyras, smėlis, priesmėlis arba lengvas priemolis arba vidutinio sunkumo
priemolis, sunkus priemolis, molis), rezultatų puslapyje bus atitinkamai nurodoma paviršinių nuotekų procentinė dalis – 50% arba 80%.
7. Gruntų laidumas. Šis pasirinkimas taip pat paveiks rezultatų lape esančią paviršinių nuotekų lentelę. Jei sklypo teritorijoje tarp žemės paviršiaus ir bet kokio nepralaidaus dirvožemio sluoksnio ar vidutinio gruntinio vandens lygio nėra bent 1 m gylio pralaidaus gruntų sluoksnio – nuotekų, kurios turi būti
sugirdytos sklype, kiekis bus mažinamas per pusę.
8. Lietaus vandens valdymo sprendimai. Šios aplinkybės tiesiogiai paveiks potencialių ir būtinų vandens sulaikymo tūrių skaičiavimą. Įrankio naudotojas turi įvertinti dviejų tipų lietaus elementų vidutinį gylį. Vidutinis gylis kartu su elementų plotu nustatys tūrį. Biofiltraciniams elementams paprastai
rekomenduojama apriboti vidutinį vandens gylį iki 30–40 cm.

Užpildęs visas būtinas parinktis ir sąlygas, įrankio naudotojas gali matyti reikalaujamą ir rekomenduojamą indekso balus ir pereiti prie antrojo žingsnio – žalumo indekso elementų skaičiavimo.