EN

Dažniausiai užduodami klausimai

10 architektūros taisyklių taikymas

Koks „Dešimties Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių“ teisinis statusas?

Dešimt Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių – Savivaldybės parengtas architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės standartas. Jame specialiai Vilniui detalizuojami ir konkretizuojami Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatyti architektūros kokybės reikalavimai. Šis standartas kol kas nėra teisiškai įpareigojantis, tačiau Savivaldybė, siekdama maksimalaus sprendimų priėmimo skaidrumo ir rinkos dalyvių lygiateisiškumo, remdamasi šiais iš anksto paskelbtais ir visiems statytojams vienodais kriterijais, vertina derinimui ir tvirtinimui pateiktų projektinių pasiūlymų architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybę.

Kas bus, jei bus nesilaikoma 10 taisyklių reikalavimų pateiktame projekte? Kaip elgtis, jei ne visas iš 10 taisyklių įmanoma ar racionalu realizuoti?

Pagal šį standartą Savivaldybė vertina derinimui ir tvirtinimui teikiamų projektinių pasiūlymų architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybę. Projektas neprivalo atitikti visų standarte nurodytų kokybės reikalavimų, ypač kai konkrečiu atveju susiformuoja prieštara tarp skirtingų kokybės standarto reikalavimų. Projekto rengėjas privalo pagrįsti ir motyvuoti standarto neatitinkančius sprendinius ir / ar nurodyti taikomas situacijos švelninimo ar kompensacines priemones. Projektinių sprendinių atitikimą standartui projekto rengėjas gali įsivertinti pagal vertinimo lentelę (https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2022/03/PP-vertinimo-lentele-kokybinis-vertinimas-2022-02-25.pdf). Šią lentelę rekomenduojama pateikti kartu suderinimui teikiamų projektinių pasiūlymų sprendiniais.

Nesutinkant su savivaldybės atliktu projekto architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybės vertinimu, rekomenduojama kreiptis į kolektyvinį ekspertinį vertinimą atliekančias Lietuvos architektų rūmų Regioninę architektūros tarybą arba Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą, kurių atliktas kolektyvinis ekspertinis gali būti pateiktas kaip trečioji nuomonė aptarimui su savivaldybe.

Bendrojo plano taikymas

Bendrojo plano sprendiniuose dažnai įtvirtinta sąvoka: „užstatymas privalo neviršyti urbanistiniam kontekstui būdingų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų…“ Kokio dydžio turėtų būti apibrėžta konteksto nagrinėjama teritorija?

Minimali konteksto nagrinėjimo apimtis – kvartalas, tačiau dažnai, siekiant atskleisti teritorijos ypatybes ir pokyčių tendencijas, tikslinga išnagrinėti ir kvartalų grupę ar miesto rajoną. Kiekvienu atveju dėl nagrinėjamos teritorijos dydžio sprendžiama atskirai – jos minimalų dydį nustato vyriausiasis miesto architektas su projektinius sprendimus tikrinančiu Savivaldybės darbuotoju. Projekto rengėjas, atliekantis analizę, gali siūlyti tą teritoriją išplėsti ar sumažinti.

Prašome apibrėžti sąvoką „kolektyvinis ekspertinis vertinimas“. Kokios procedūros numatytos šiam vertinimui gauti?

„Kolektyvinis ekspertinis vertinimas“ – projekto sprendinių kokybinis vertinimas dėl jų atitikimo LR Architektūros įstatyme nustatytiems architektūros kokybės kriterijams. Vertinimą atlieka kompetentingi ekspertai. Šiuo metu – tai Lietuvos architektų rūmų suformuota Regioninė architektūros ekspertų taryba ir Lietuvos architektų sąjungos suformuota Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Šių tarybų vertinimo rezultatas – protokolas – yra pateikiamas Savivaldybei kartu su tikrinimui teikiamais dokumentais kaip trečioji nuomonė apie projekto architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybę.

Ar galima gyvenamojo namo statyba Bendrajame plane pažymėtame šlaite arba jo apsaugos zonoje, jeigu sklype stovėjo registruotas gyvenamasis namas?

Bendrojo plano Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, detalizuoja galimą plėtrą šlaituose ir jų apsaugos zonose pagal planuojamą statinio statybos rūšį. Vadovaujantis protingumo ir racionalumo principu, tuo atveju, kai žemės sklype stovėjęs namas buvo nugriautas, sudegė ar pan., manome, jog nauja statyba galima pagal rekonstravimui keliamus Bendrojo plano reikalavimus, t. y. užstatymas privalo neviršyti urbanistiniam kontekstui būdingų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų, nedaryti neigiamo poveikio miestovaizdžiui.

Taip pat būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad gyvenamasis namas šioje teritorijoje stovėjo teisėtai – pateikiamas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, statinio kadastro duomenų byla, ortofotografinė nuotrauka ir pan.

Kokioje stadijoje ir kas nustato kompensacines priemones, jeigu projekto sprendiniais sklype viršijamas Bendrajame plane nustatytas maksimalus nelaidžių dangų plotas?

Sklypo nelaidžių dangų procentas turi būti nurodomas projektiniuose pasiūlymuose. Viršijant Bendrajame plane nustatytą nelaidžių dangų procentą, projektiniuose pasiūlymuose turi būti siūlomos kompensacinės priemonės, kurios gali būti tikslinamos techninio projekto rengimo metu.

Ar maksimalaus nelaidžių dangų kiekio reglamentas, nustatytas Bendrajame plane, taikomas sklypams, kuriuose galioja detalieji planai?

Rengiant projektus sklypams, kuriuose galioja detalieji planai, nenustatantys nelaidžių dangų procento, rekomenduojama taikyti Bendrajame plane nustatytą nelaidžių dangų kiekį, o jei jis viršijamas, projektiniuose pasiūlymuose siūlyti kompensacines priemones.

Kodėl savivaldybė, vertindama projektus, kartais nepritaria užstatymo rodikliams (maksimaliam užstatymo aukščiui, tankiui, intensyvumui), kurie numatyti Bendrajame plane, ir reikalauja konkrečiame projekte juos mažinti?

Bendrajame plane numatytos maksimalios užstatymo galimybės didesnei teritojai nei atskiras sklypas, kuriame daromas konkretus projektas. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju negalima jų viršyti.  Ar galima leisti pagal statyti pagal maksimalius, ar, tam tikrais, pagrįstais, atvejais, pagal žemesnius parametrus, priklauso nuo urbanistinio konteksto – planuojamo sklypo aplinkos rodiklių, kurie gali būti ir ženkliai mažesni nei maksimaliai leidžiami. Jei pastatas ženkliai išsiskirtų iš aplinkos – reikalaujame jį  mažinti. Konversinėse teritorijose, kuriose tikslingai siekiama rodiklių pokyčių, rodikliai gali būti ir didesni nei konteksto, tačiau bet kuriuo atveju ne didesni, nei nustatyti bendrajame plane.

Ar rengiant jau statomo ar pastatyto pastato naują projekto laidą reikia rengti detalųjį planą, jeigu Bendrasis planas tokią reikiamybę numato?

Jeigu nagrinėjant situaciją pagal aktualią Bendrojo plano redakciją nauja statyba dėl gamtinių elementų yra negalima arba galima tik po detaliųjų teritorijų planavimo procedūrų, nors statinys jau yra pastatytas, o jo statyba pagal tuo metu aktualius teisės aktus buvo galima, tai, vadovaujantis anksčiau galiojusiais teritorijų planavimo dokumentais bei vertinant esamo statinio fizinį faktą ir statytojų teisėtų lūkesčių principą, traktuojama, kad tokio projekto nauja laida gali būti rengiama, jeigu numatomas užstatymas vyr. architekto vertinimu neviršija urbanistinio konteksto rodiklių vyraujančių aplinkoje bei nedaro neigiamo poveikio miestovaizdžiui ir sprendiniai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.

Pastatų ir patalpų funkcijos

Kaip Savivaldybė vertina projektuojamų ir vėliau atskirais turtiniais vienetais išparduodamų „svečių namų“, „viešbučių“, „poilsio namų“ ir panašius projektus?

Tai priklauso nuo to, ar tai tikri svečių namai, viešbučiai, poilsio namai, ir suprojektuoti bei vystomi taip, kad būtų naudojami pagal šią paskirtį, ar yra pagrindo manyti, kad visgi bus naudojami kaip tiesiog paprasti butai, ir tokiu atveju – dėl kokių priežasčių taip daroma – ar statytojai nevadina jų butais dėl formalių, ar ir dėl apsimestinių priežasčių.

Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad mūsų manymu STR taikomos normos įvairiems su gyvenimu susijusiems statiniams (butams, viešbučiams, bendrabučiams, etc.) yra labai skirtingos, tie skirtumai mūsų vertinimu yra per dideli, ir ne visada logiški, ir tai sukuria tam tikrus iškreipimus ir nelogiškumus realybėje. Ypač tai aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kai ir butų, ir viešbučių, ir svečių namų bei kitų pastatų, skirtų žmonių gyvenimui įvairovė yra labai didelė, ir šių funkcijų atskyrimas tampa labai sąlyginis.

Kai savivaldybė sprendžia dėl tokių objektų, kurie nėra butai, bet kurie skirti žmonių gyvenimui (viešbučiai ir pan.), tai laikosi tokių principų.

Pirma, jei tai tikri svečių namai, viešbučiai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai ir pan., ir jie suprojektuoti bei vystomi taip, kad būtų naudojami pagal šią paskirtį, tokiu būdu ir taikomos šiems objektams pagal STR numatytos normos. Tai, kad ši nurodyta paskirtis yra reali, galima pamatyti iš vieno ar kelių kriterijų: numatytos bendros patalpos, atskirų patalpų išplanavimo būdas, pačioje pastato struktūroje užkoduoti sprendimai, kad patalpos gali veikti tik kartu, statytoją saistantis įsipareigojimas neskaidyti patalpų atskirais turtiniais vienetais be savivaldybės sutikimo.

Antra, į kai kurias, ypač į konversines, teritorijas, siekiant tvariai plėtoti miesto struktūros daugiafunkciškumą, tiesiog būtina pritraukti naujų gyventojų, ir tokių būstų statyba, jei yra tinkama, nesukelia jokios žalos nei patiems pirkėjams, nei kaimynams, o miestui yra svarbi dėl darnios plėtros. Deja, dažnai ten kuriami būstai negali būti vadinami butais dėl formalių priežasčių (biurokratinių kliūčių), pvz.:

  • negalima keisti žemės naudojimo būdo dėl formalių valstybinių institucijų sprendimų (nustačius mokestį už nuomojamos žemės naudojimo būdo keitimą ši priežastis 2022 metų pavasarį atkrito),
  • nepakankama būstui planuojamų patalpų insoliacija,
  • didesnė nei leidžiama tarša triukšmu pastatų aplinkoje (ne vidinėse patalpose), ir panašiai.

Tokiais atvejais leidžiama statyti tokius būstus, tačiau remiantis turinio pirmenybės prieš forma principu reikalaujame, kad toks būstas atitiktų realias, o ne formalias želdynų, vaikų žaidimo aikštelių, parkavimo normas, arba kitais būdais užtikrintų, kad vystytojai nestatytų tokio būsto, kurio gyventojai naudosis kitiems gyventojams skirta artimosios gyvenamosios aplinkos infrastruktūra, patys prie jos neprisidėdami taip, kaip prisideda gyvenamosios paskirties būsto statytojai, įgyvendindami STR normatyvus.

Trečia, ir visai kita situacija, kai statytojai nori statyti butus, kurių nevadina butais  dėl apsimestinių priežasčių tam, kad tiesiog išvengtų būstui reikalingos infrastruktūros įrengimo. Jie nori pasinaudoti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, leidžiančiais didesnius komercinių pastatų rodiklius ir statyti daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto, ar neįrengti gyvenamajam namui privalomos infrastruktūros, ir tai padaryti kaimynų sąskaita.

Savivaldybė netoleruoja tokių apsimestinių butų statybos, nes laikosi turinio viršenybės virš formos taisyklės, reikalaudama:

  1. neviršyti gyvenamajai paskirčiai nustatytų užstatymo intensyvumo ir kitų rodiklių. Dabar galiojančiame miesto Bendrajame plane šie rodikliai jau nebediferencijuojami pagal paskirtis, tačiau yra detaliųjų planų, kuriuose gyvenamajai ir komercinei paskirčiai nustatyti rodikliai skirtingi;
  2. įrengti visą STR reikalaujamą gyvenamajam pastatui reikalingą infrastruktūrą – želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles pagal gyvenamiesiems pastatams taikomas normas.

Kuo skiriasi žmonių, turinčių gyvenamosios paskirties patalpas (butus), ir turinčių kitos paskirties patalpas, teisės ir pareigos?

Be to, kad dažnai tai reiškia kitokią, prastesnę gyvenimo kokybę, pagrindiniai skirtumai yra tokie:

  • deklaravus gyvenamąją vietą negyvenamosiose patalpose nėra galimybės įsigyti metinį gyventojo automobilio stovėjimo leidimą už lengvatinę kainą;
  • būstams komerciniuose pastatuose, pastatytuose nuo 2017 metų, taikomi didesni, komercinei veiklai naudojamoms patalpoms nustatyti, turto mokesčiai.
  • būste gali būti didesnis triukšmas nei ribojamas gyvenamojoje aplinkoje. Vilniuje nustatytose Triukšmo prevencijos taisyklėse nustatyta, kad negyvenamosios paskirties  patalpose netaikomi gyvenamosioms patalpoms nustatyti standartai, laikomasi formaliai paskirčiai nustatytų standartų.

Ar savivaldybė pritaria projektams, kuriuose numatoma įvairių paskirčių būstui pritaikytą pastatą (viešbutį, svečių namus, jaunimo nakvynės namus, poilsio namus) išskaidyti atskirais būstais?

Savivaldybė tokiems projektams pritaria, jeigu tokie būstai gali funkcionuoti savarankiškai – turi pagal gyvenamosioms patalpoms nustatytus reikalavimus įrengtas automobilių stovėjimo vietas, želdynus, vaikų žaidimo aikšteles.

Ar gali būti gyvenamosios patalpos įrengiamos administraciniuose ir kituose negyvenamosios paskirties pastatuose?

Taip. Pagal galiojančius teisės aktus kiekviename negyvenamosios paskirties grupės pastate gali būti iki 49,9 proc. gyvenamosios paskirties patalpų. Pastatų daugiafunkciškumas – viena iš esminių šiuolaikinio daugiafunkcio miesto formavimo sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad sklype, kuriame planuojamas pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, turi būti užtikrinama gyvenamajai funkcijai reikalinga sklypo infrastruktūra: vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui, želdynai.

Kaip savivaldybė vertina pastato aukštį, antžeminę pastato dalį ir kitus sklypo užstatymo reglamentus, kai rengiant projektą yra performuojamas esamas žemės paviršius?

Kai pastatas projektuojamas šlaite ir reljefo formavimo sprendiniais gali būti dirbtinai sudaromos prielaidos antžemines (pagal esamą žemės paviršių) statinio dalis traktuoti kaip požemines bei neįtraukti šių pastato dalių skaičiuojant pastato aukštį, aukštų skaičių, sklypo užstatymo intensyvumą ir sklypo užstatymo tankį, nustatant sklypo užstatymo reglamentus vertinamas skirtumas tarp statinio statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės ir statinio statybos zonos projektuojamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės:

1. Jei skirtumas tarp šių altitudžių yra mažiau nei 1 m ir siūlomi reljefo formavimo, suvedimo su gretimais sklypais sprendiniai darniai įsilieja į kraštovaizdį, nedaro neigiamo poveikio aplinkiniams sklypams, nustatant sklypo užstatymo reglamentus ir antžeminę pastato dalį gali būti vertinama statinio statybos zonos projektuojamo žemės paviršiaus altitudė:

 

1.2 jei skirtumas tarp šių altitudžių daugiau nei 1 m, turi būti pateikiama išsami formuojamo reljefo poveikio kraštovaizdžiui analizė, pjūviai per teritoriją, pagrindžiantys, kad siūlomi reljefo formavimo sprendiniai nedaro neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ir kaimyniniams sklypams. Jei iš pateiktos analizės paaiškėja, kad reljefo formavimo poveikis aplinkai bus neigiamas (ženkliai skirsis gretimų sklypų reljefas, bus daromas neigiamas poveikis aplinkiniams sklypams, kraštovaizdžiui, neišspręstas lietaus nuvedimas ir t. t.) nustatant sklypo užstatymo reglamentus vertinama statinio statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinė altitudė (2 pav.):

 

2. Tais atvejais, kai reljefas formuojamas nukasant esamą žemės paviršių, nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui bei prisitaikant prie teritorijos reljefo formų, nustatant sklypo užstatymo reglamentus vertinama statinio statybos zonos projektuojamo žemės paviršiaus vidutinė altitudė (3 pav.):

 

3. Kai žemės paviršius pakeliamas iki teritorijai būdingo žemės paviršiaus lygio, išlyginant nevertingus, nenatūralius reljefo elementus, nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui bei prisitaikant prie teritorijos reljefo formų, nustatant sklypo užstatymo reglamentus gali būti vertinamas projektuojamas žemės paviršiaus kontūras:

Atstumai iki sklypų ribų

Kokiais atvejais Savivaldybė sutinka, kad būtų neišlaikomas atstumas iki Savivaldybės ar jos įstaigos valdomo sklypo ribos?

Savivaldybė pagal atskirus susitarimus gali leisti neišlaikyti norminio atstumo iki Savivaldybės ar Savivaldybės įmonės valdomo sklypo ribų atitinkamai kompensuojant prarandamą sklypo vertę.

Kokiais atvejais Savivaldybė sutinka, kad būtų neišlaikomas norminis atstumas iki gatvės sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos?

Savivaldybė, spręsdama dėl norminio atstumo iki gatvės sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos, taiko tokius principus:

  1. Statant daugiabučius, komercinius ir paslaugų pastatus Savivaldybė pritaria statybai neišlaikant norminių atstumų nuo gatvių, išskyrus tuos atvejus, kai esamos raudonosios linijos per siauros ir toje žemėje turės būti išdėstyti susisiekimo elementai – šaligatviai, takai ir panašiai, taip pat gatvės želdiniai;
  2. Statant vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus Savivaldybė reikalauja išlaikyti norminį atstumą nuo sklypo ribos pagal STR, kadangi tai būdinga tokiai užstatymo tipologijai, išskyrus tuos atvejus, kai esamame kontekste arba teritorijų planavimo dokumentuose numatyta kitaip. Tas pat taikoma ir buvusių ir tebesančių sodininkų bendrijų teritorijose;
  3. Savivaldybė niekada nepritaria norminio atstumo neišlaikymui nuo nesuformuotos valstybinės žemės, jeigu suformavus sklypus nuosavybės grąžinimui arba esamų pastatų eksploatavimui (ypač esamiems daugiabučiams) bus pažeisti būsimų to sklypo naudotojų interesai. Tokiais atvejais Savivaldybė reikalauja išlaikyti norminį atstumą iki sklypo ribos arba pasiekti susitarimo su namo bendrija ar administratoriumi dėl aplinkinės teritorijos sutvarkymo.

Ar savivaldybė pritaria tvoroms, statomoms ant sklypo ribos, kai tokie pritarimai reikalingi?

Savivaldybė pritaria tvoroms, statomoms ant gatvės sklypo ribos, jeigu ši tvora nėra aklina ar jos aukštis neviršija 1,2 m. Kiti atvejai nagrinėjami atskirai, vertinant kontekstą.

Automobilių stovėjimo vietų įrengimas

Kokiu atveju, vykdant statybas, galima neįrenginėti automobilių statymo vietų?

Automobilių stovėjimo vietų skaičius gali būti mažinamas, pritaikant Savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientų schemą, kurią galima rasti čia https://aktai.vilnius.lt/document/30358683 . Skirtingose miesto dalyse galima sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių pagal schemoje patvirtintų koeficientų reikšmę.

Papildomai 2, 2.1 ir 3 zonose minimalų leidžiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių galima sumažinti (išskyrus automobilių stovėjimo vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) ne didesne kaip 0,25 koeficiento reikšme, už kiekvieną vietą mokant Savivaldybės tarybos nustatytą kompensaciją. Kompensacijos dydį galima rasti čia https://aktai.vilnius.lt/document/30302981

Privalomas automobilių stovėjimo vietas (išskyrus specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) galima įrengti už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų šiuo vienu ar keliais atvejais:

  1. ne toliau kaip 500 m nuo įėjimų į šiuos pastatus:

1.1. kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai;

1.2. iki 30 % gatvių, išskyrus valstybinės reikšmės keliuose, raudonųjų linijų ribose.

  1. įvairios paskirties statiniams miesto senamiestyje ne toliau kaip 300 m nuo senamiesčio zonos ribų.

Nurodytų automobilių stovėjimo vietų statyba turi būti užbaigta prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą.

Ar skiriasi reikalavimai automobilių stovėjimo vietoms įrengti istorinėje miesto dalyje ir naujuose rajonuose?

Taip, skiriasi. Automobilių stovėjimo vietų skaičius konkrečioje miesto teritorijoje nustatomas naudojant koeficientus, nustatytus Vilniaus miesto tarybos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-664 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos tvirtinimo“. Sprendimą ir patvirtintą schemą galima rasti čia https://aktai.vilnius.lt/document/30358682.

Viešas projektinių pasiūlymų svarstymas

Kokios platformos gali būti naudojamos, norint organizuoti viešą susirinkimą nuotoliniu būdu?

Reglamentuoto sąrašo nėra, tačiau statytojas turi sudaryti galimybes asmenims dalyvauti viešame susirinkime nuotoliniu būdu, užtikrindamas visiems viešai prieinamą transliaciją ir sudarydamas sąlygas transliacijos metu suinteresuotos visuomenės atstovams teikti pasiūlymus, klausimus ir gauti atsakymus, pateikdamas prisijungimo prie transliacijos instrukcijas, darydamas ir išsaugodamas transliacijos garso ir vaizdo įrašą, pateikdamas visiems viešai prieinamą šios transliacijos įrašo nurodą ir užtikrindamas transliacijos įrašo viešą prieigą.

Dažniausiai naudojamos platformos Microsoft Teams, Zoom, Google meet, Webex by Cisco ir t. t. Svarbu, kad viešasis susirinkimas turi trukti ne mažiau kaip 1 val., tad pasirenkant platformą būtina įsivertinti vaizdo ir garso transliacijos užtikrinimo galimybes viso viešo susirinkimo metu. Jeigu užtikrinti vaizdo transliacijos nuotoliniu būdu nepavyksta, projektinių pasiūlymų viešasis svarstymas atšaukiamas ir laikomas neįvykusiu.

Ką daryti, jeigu į visuomenės teiktus pasiūlymus ar pastabas atsakymui parengti prireikia daugiau nei 5 d. d.?

Teisės aktai tokios situacijos nereglamentuoja, tačiau vadovaudamiesi protingumo ir racionalumo principu, manome, jog visuomenės atstovui per 5 d. d. po viešo susirinkimo reikia atsakyti, kodėl galutinis ir išsamus atsakymas nėra pateikiamas teisės aktuose nurodytu terminu. Atsakyme taip pat turi būti nurodomas terminas, bet ne daugiau kaip 20 d. d., iki kada galutinis ir motyvuotas atsakymas bus pateiktas. Prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams gali būti teikiamas tik tuomet, kai visiems visuomenės atstovams yra galutinai atsakyta.

Kodėl savivaldybė leidžia viešinti nekokybiškus projektus?

Savivaldybė pastabas projektiniams pasiūlymams teikia po viešinimo, kai išgirsta ir gyventojų pateiktas pastabas viešinimo procedūros metu. Nenorime pateikti savo pastabas, o po to viešinime sužinoti, kad kažką praleidome.

Kiek laiko turi trukti viešas susirinkimas?

STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus 64 punkte numatyta, kad, jei per valandą nuo nustatytos viešo susirinkimo pradžios į jį neatvyksta nė vienas visuomenės atstovas, viešo susirinkimo pirmininkas gali konstatuoti, kad viešojo supažindinimo procedūra atlikta, o visuomenė nesuinteresuota projektiniais pasiūlymais. Vadovaudamiesi protingumo ir racionalumo principu manome, kad nepaisant to, ar į viešą susirinkimą atvyko bent vienas visuomenės atstovas, ar ne, susirinkimas privalo trukti ne trumpiau nei vieną valandą nuo nustatytos viešo susirinkimo pradžios.

Savivaldybės darbo procesai

Ką daryti, jei savivaldybė pateikė tam tikras pastabas ar savo poziciją tam tikroje stadijoje, ir paskui, į jas atsižvelgus, teikia jau naujas pastabas?

Tokios situacijos siekiame išvengti, ir naujos pastabos gali būti pateikiamos nebent dėl pasikeitusių projekto sprendinių. Jei taip kartais visgi pasitaikė, ir turite faktinę informaciją, kad taip atsitiko, tai informuokite, ir mes pasitaisysime – jei naujos pastabos neesminės, nėra atsiradusios dėl to, kad atsirado nauji aspektai projekte, ar nėra būtinos, kad projektas neprieštarautų impperatyvioms teisės aktų nuostatoms, tai tokios naujos pastabos bus operatyviai atšauktos. Branginame savo žodį ir jo laikomės.

Ką daryti, jei savivaldybės projektinių pasiūlymų vertinimo komisijos pateikė prieštaringas pastabas?

Tokios situacijos siekiame išvengti. Jei taip kartais pasitaikė, tai prašome iš karto nurodyti mums tai, o taip pat koks variantas jums atrodo tinkamesnis. Į tai vyr. architektas ar vyr. inžinierius  atsakys ne vėliau kaip po dviejų darbo dienų, ir atitinkamas prieštaravimas bus panaikintas.

Ką daryti, jei pradėjus vystymo procesą bet kurioje stadijoje pasikeitė teisinis reglamentavimas?

Tokiais atvejais visada stengiamės atsižvelgti į teisėtų lūkesčių principą, ir traktuoti, kad reglamentavimas turi būti taikomas toks, koks buvo administracinės procedūros pradžioje, o tai yra pirmieji žingsniai (išskyrus apsimestinius, tik dėl formalumo atliekamus žingsnius), kai realiai yra daromi sprendimai, tam naudojami ištekliai, ir su šiais sprendimais bet kurioje stadijoje kreipiamasi į savivaldybę.

Kaip žinoti, kad, pastačius privatų objektą, savivaldybė irgi laiku įvykdys įsipareigojimą pastatyti inžinerinę, susisiekimo, ar kitą infrastruktūrą, būtiną jam funkcionuoti?

Tokiais atvejais įprastai vystytojai naudojasi galimybe sudaryti Infrastruktūros plėtros sutartis, kaip tai numato Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Sudarius sutartį įrengtos infrastruktūros verte mažinama infrastruktūros plėtros įmoka. Planuojamos įrengti infrastruktūros sąrašas taip pat sudaromas kasmet tvirtinant biudžetą. Svarbu ir tai, kad savivaldybė vystymui reikalingos infrastruktūros plėtrą pirmiausia vykdo miesto bendrajame plane nustatytose prioritetinėse teritorijose.

Kodėl projektinių pasiūlymų stadijoje reikalaujama per daug detalių dalykų – tokių, kaip atskirų augalų rūšys ar šaligatvio borto forma?

Tokių atvejų buvo, tačiau tokios praktikos atsisakyta. Projektinių pasiūlymų stadijoje svarbūs esminiai, principiniai  projektų sprendiniai, todėl konkreti augalo rūšis ar panašūs dalykai nėra numatomi. Jei taip pasitaikė, žiūrėsime principingai į esminius dalykus, o techniniame projekte, ar kartais net darbo projekte detalės gali būti ir tikslinamos, arba apskritai projektinių pasiūlymų stadijoje net nenurodomos.

Ką daryti, jei atsakymas negaunamas laiku?

Visų pirma, atsiprašome, jei taip atsitiko. Praneškite apie tai [email protected] , ir mes išsiaiškinsime situaciją. Daugelį klausimų atsakome laiku, ir net gerokai anksčiau laiko. Pavėluoti pasitaiko dažniausiai dėl to, kad savivaldybės atsakymas priklauso nuo kitų institucijų atsakymų, ir kai kuriais atvejais jie labai vėluoja. Kitais atvejais tai paprastai būna susiję su ypatingu klausimo sudėtingumu, dėl kurio reikia papildomo laiko, siekiant, kad atsakymas būtų kokybiškas.

Kaip elgtis, jei nesutinku su savivaldybės pozicija?

Visada galima taikyti įstatyme numatytas sprendimų apskundimo tvarkas bei įrankius. Mes visą laiką kviečiame ir atviram dialogui, todėl jei nesutinkate ir manote, kad turite tam rimtų argumentų – išdėstykite savo argumentus [email protected] arba sprendimą pasirašiusiam subjektui (pavyzdžiui, vyr. inžinieriui, vyr. architektui), arba savivaldybės politinei ar administracinei vadovybėms. Išklausysime  įdėmiai ir arba aiškiau argumentuosime, paaiškinsime, jei manome, kad buvome nesuprasti, arba taisysimės, jei pamatysime, kad tai logiška ir racionalu.

Kilus ginčui dėl architektūrinių ar urbanistinių sprendinių kokybės, visada galima kreiptis į trečiąją šalį – Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninę architektūros tarybą arba Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą. Jas sudaro profesionalai, kuriuos slaptu balsavimu išrinko architektų bendruomenė. Į šių tarybų sprendimus atsižvelgsime formuodami savo sprendimą dėl projekto.

Kaip savivaldybė taiko nuo 2022-05-01 įsigaliojusias STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas?

Teigiamai žiūrime į galimybę paraleliai vykdyti įvairių statybai reikalingų dokumentų (projektinių pasiūlymų, teritorijų planavimo ir žemėtvarkos dokumentų, įvairių sutikimų ir sutarčių) rengimą, jų aptarimą su visuomene ir savivaldybės pritarimo gavimą vieno integruoto proceso metu.  Norėtume, kad visi statybos leidimui gauti reikalingi dokumentai (detalusis planas, žemės sklypo naudojimo būdo keitimas ir panašiai) būtų pristatomi visuomenei vienu metu ir visuomenė gautų pilną informaciją apie tai, kas bus statoma kaimynystėje. Tačiau teisės aktai, už kurių rengimą atsakinga Aplinkos ministerija, procedūrų pilnai integruoti neleidžia. Todėl tiesiog siūlome jas atlikti vienu metu. Labai tikimės, kad Aplinkos ministerija įvertins mūsų teiktus pasiūlymus ir toliau tobulins statybos dokumentų  regimo procesą.

Atsakingai vertiname savo teikiamus pritarimus, išduodamus leidimus ir sutikimus. Suprantame, kad vyriausiojo architekto pritarimas projektiniams pasiūlymams byloja apie tai, kad tokie sprendimai neprieštarauja nei galiojantiems teisės aktams, nei savivaldybės nustatytoms architektūros ir urbanistikos taisyklėms. Šis pritarimas neturėtų  būti vėliau kvestionuojamas kitų dokumentų (teritorijų planavimo dokumentų, žemėtvarkos dokumentų, nustatančių žemės naudojimo būdus ir panašiai) rengimo metu. Savivaldybė taip pat negali pažeisti ir trečiųjų šalių interesų – pavyzdžiui, leisti neišlaikyti norminio atstumo iki privačios ar įvairia forma valdomos valstybinės žemės ribų, negavusi tos žemės savininko ar naudotojo pritarimo.  Pritarus projektiniams pasiūlymams pradedamas daug lėšų ir laiko reikalaujantis  techninio projekto rengimas. Techninio projekto sprendiniai nebėra pristatomi visuomenei, ir, jeigu juos reiktų keisti negavus reikiamų pritarimų ar suderinimų, tektų kartoti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūras. Todėl vyriausiasis architektas galutinį pritarimą projektiniams pasiūlymams teikia tik tada, kai jie neprieštarauja esminiams galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kai savivaldybėje priimtas sprendimas dėl statybai tinkamo žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo ir, jeigu reikia, gauti besiribojančių sklypų, teritorijų savininkų pritarimai dėl norminių atstumų neišlaikymo.

  • Jeigu numatomo statyti pastato programai realizuoti reikalingas galiojančio detaliojo plano keitimas.

Projektinių pasiūlymų užduočiai, kurioje numatyti didesni, nei galiojančiame detaliajame plane, statinių parametrai, ar kita, nei leidžiama detaliuoju planu, pastato paskirtis, pritarsime tik savivaldybės administracijai savo sprendimu inicijavus galiojančio detaliojo plano keitimą ar koregavimą.

Savivaldybės administracijai inicijavus galiojančio detaliojo plano keitimą ar koregavimą, Jūs galėsite pradėti projektinių pasiūlymų rengimą, šiuo projektinius pasiūlymus naudoti ir detaliojo plano koregavimo metu vizualizuojant numatomus sprendinius, juos  pristatyti visuomenei (pageidautina, paraleliai su koreguojamų  detaliojo plano sprendinių viešinimu). Tačiau projektiniams pasiūlymams pritarsime tik tada, kai detaliojo plano privalomieji reglamentai – žemės sklypo naudojimo būdas, pastatų aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, užstatymo tipas, priklausomųjų želdynų procentas, aukštų skaičius, statinių paskirtys, kiti reglamentai bus pakoreguoti teisės aktų nustatyta tvarka, ištaisytos techninės klaidos ir projektiniai pasiūlymai  neprieštaraus detaliojo plano sprendiniams.

Smulkūs detaliojo plano pakeitimai (ne privalomųjų reglamentų) – statybos zona; statybos riba; statybos linija; inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos; konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto; automobilių stovėjimo vietų išdėstymas; apželdinama teritorijos dalis; planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis – gali būti koreguojami teisės aktų nustatyta tvarka iki statybos leidimo išdavimo.  Tokį numatomą koregavimą būtina aprašyti projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte ir pavaizduoti grafinėje dalyje teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Jeigu numatomo statyti pastato programai realizuoti reikalingas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas.

Projektinių pasiūlymų užduočiai tokiu atveju pritarsime, jeigu tokia pastato paskirtis neprieštaraus Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytiems žemės naudojimo reikalavimams ir toks žemės naudojimo būdas bus galimas pagal šio plano sprendinius.

Teisės aktuose nustatytas žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo (keitimo) viešinimo procedūras rekomenduojame atlikti  su projektinių pasiūlymų pristatymo visuomenei metu.

Projektiniams pasiūlymams tokiu atveju pritarsime tik savivaldybės administracijai priėmus sprendimą dėl atitinkamo žemės naudojimo būdo nustatymo.

Jeigu jūsų projektuojamas pastatas neišlaiko norminio atstumo iki sklypo ribos, projektiniams pasiūlymams pritarsime tik tada, kai bus gautas besiribojančio sklypo, teritorijos savininko, valdytojo pritarimas. Tik jeigu norminis atstumas neišlaikomas iki gatvės sklypo ribos (gatvės raudonųjų linijų), savivaldybės pritarimas gali būti gaunamas iki statybos leidimo išdavimo. Jeigu neišlaikomas norminis atstumas iki atskirojo želdyno ar bendro naudojimo sklypo, laisvos valstybinės žemės teritorijos, prieš duodami sutikimą prašysime pasirašyti sutartį dėl šios visiems miestiečiams priklausančios teritorijos įrengimo pagerinimo.

Želdynai

Klausimai apie želdinius, kuriuos projektuotojams užduodame tikrindami projektinius pasiūlymus

  1. Ar inventorizuojami visi želdiniai?
    Reikia inventorizuoti visus teritorijoje augančius medžius, taip pat medžius už jos ribų, jei planuojami statiniai ir (ar) pastatai prie medžių priartėja mažesniu nei 5 m atstumu. Inventorizacijos pavyzdys, 3 punktas.
  2. Ar projektiniai sprendiniai derinami prie esamo reljefo, želdinių, kitos gamtinės aplinkos? 
  1. Ar išsaugomi želdiniai bus apsaugoti statybos darbų metu? Ar pateikta tai įrodanti informacija? Pavyzdžiui, plane aiškiai parodyta, kad neprojektuojama medžių šaknų apsaugos zonoje arba projektuojant dalyje šaknų apsaugos zonos yra pateiktos arboristų rekomendacijos, skersiniai pjūviai su dangų sprendiniais, esamo ir projektuojamo žemės paviršiaus linija, išsaugomo medžio, šalia kurio projektuojama, kaklelio altitudė ir t.  t.
  2. Ar gatvė projektuojama su želdiniais? Kaip želdiniai kuria gatvės erdvę? Ar aiškiai pateikta sprendinių idėja (planas, pjūviai, aprašas aiškinamajame rašte, analogai ir t. t.)? Projektinių pasiūlymų plano ir pjūvio pavyzdžiai, 4 punktas. 
  1. Ar gatvės želdiniai dera su kitais gatvės erdvės elementais: apšvietimo atramomis, kelio ženklais, reikalingais kietųjų dangų pločių išlaikymais? Ar nenukenčia matomumas, eismo saugumas? 
  1. Ar medžiams palikta vietos augti (medžiui reikalingo dirvožemio kiekis apskaičiuojamas dauginant pasodinto medžio lajos jam jau subrendus projekcijos plotą kvadratiniais metrais iš 0,6, augimvietės forma derinama prie gatvės sprendinių)?
  1. Ar gatvės projekte numatyti tvarios vandentvarkos elementai: infiltraciniai ir biologiniai latakai, drenažiniai intarpai, lietaus vandens nukreipimas į gatvės želdinių plotus ir pan.?

Klausimai apie želdinius, kuriuos projektuotojams užduodame tikrindami techninį projektą

  1. Ar techninio projekto sprendiniai koreliuoja su patvirtintais projektinių pasiūlymų sprendiniais? Jei ne, kodėl? Kokie pakeitimai?
  2. Ar aktuali pateikta esamų medžių inventorizacijos informacija? Ar nereikia jos atnaujinti, jei nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo praėjo laiko ir esamų želdinių situacija ir būklė galėjo pakisti?
  3. Ar eksplikuojamos sodinamos želdinių rūšys, dydžiai, kiekiai, krūmų, žolinių daugiamečių augalų ar vijoklių sodinimo tankis?
    Techninio projekto planų pavyzdžiai, 5 punktas.
  4. Ar kertami medžiai užtektinai kompensuojami naujais želdiniais? Ar sklypo plane aiškiai pateikta tai įrodanti informacija? Jei kompensavimas nepakankamas, ar pasirašytas garantinis raštas. Pavyzdys 6.2 papunktis.
  5. Ar projektuojamuose pomedžiuose (pokrūmiuose) numatytas medienos ar kitoks mulčias? Ar želdinių plotai įrengti taip, kad lietaus vanduo neplautų mulčio ir (ar) grunto ant dangų, į lietaus latakus?
  6. Ar gatvės želdiniai dera su kitais gatvės erdvės elementais: apšvietimu, kelio ženklais, reikalingais kietųjų dangų pločių išlaikymais? Ar nenukenčia matomumas, eismo saugumas?
  7. Ar apgalvotai išdėliota mažoji gatvės architektūra? Šiukšlių dėžės projektuojamos pėsčiųjų takų susikirtimuose (priešais šviesoforines perėjas), suoliukų pastatymo vietos parenkamos vadovaujantis principu „saugus užnugaris – ne per kaitri saulė – malonus vaizdas priešais“ ir pan.
  8. Ar detalizuoti tvarios vandentvarkos elementai: infiltraciniai ir biologiniai latakai, drenažiniai intarpai, lietaus vandens nukreipimas į gatvės želdinių plotus ir pan., atsižvelgiant į vietos geologines savybes, paviršinio vandens vietovėje problematiką ir siekiant užtikrinti nuoseklų žalios ir mėlynos infrastruktūros principų taikymą Vilniaus miesto gatvėse.

Esamų želdinių vertinimas

Kada reikia inventorizuoti želdinius?

Prieš rengiant projektinius pasiūlymus turi būti inventorizuoti visi medžiai, augantys teritorijoje ir už jos ribų, jei planuojami statiniai ir pastatai priartėja prie medžių mažesniu nei 5 m atstumu (grafinio žymėjimo pavyzdys), arboristo įvertinta medžių būklė, vertė gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, pateiktos išvados apie vertingąsias esamų želdinių savybes, į kurias privaloma atsižvelgti projektuojant. PP sprendiniai rengiami tik turint šią informaciją. 

Kokiu detalumu turi būti atlikta želdinių inventorizacija?

Pateikiama želdinių vertinimo metodika, inventorizacijos kortelė ir esamų želdinių planas. Grafinę ir tekstinę informaciją rekomenduojama pateikti vadovaujantis pateiktu grafiniu (informaciniu) medžių žymėjimo ir inventorizacijos lentelės pavyzdžiu.

Kokie želdiniai turi būti inventorizuojami?

Medžiai inventorizuojami nuo 8 cm skersmens kamieno, taip pat grafiškai pažymimi krūmai, krūmokšniai, žalitvorės. 

Kas turi atlikti inventorizaciją?

Rengiant inventorizaciją medžio rūšį lietuviškai ir lotyniškai, kamieno diametrą 1,3 m aukštyje ir ties kakleliu, šaknų lajos plotą pagal formulę ir lajos projekciją Š, P, R, V kryptimis gali nustatyti geodezininkas, architektas, kraštovaizdžio architektas, kitas specialistas, gebantis aiškiai ir tiksliai pateikti informaciją. Įvertinti medžio būklę ir pasiūlyti reikalingas arboristines medžio tvarkymo priemones gali tik kvalifikuotas arboristas arba dendrologas. Išsamesnė informacija čia>>. Už inventorizacijos informacijos tikslumą atsako projekto vadovas.  

Kokie želdiniai laikomi saugotinais?

Saugotini želdiniai reglamentuojami Kriterijais, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 ,,Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (2021-12-24 redakcija Nr. 1101), ir (ar) Savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas ar sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu taip pat saugomi vaismedžiai, kurių kamienų skersmuo didesnis nei 40 cm imtinai (Vilniaus  savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles 

Kuo medis brandesnis, tuo jis vertingesnis, ir sklypo sprendiniais turi būti siekiama prie jo prisitaikyti. Vilniaus mieste išskiriamos 4  medžių kategorijos: jaunas (iki 15 cm), pusiau brandus (15–40 cm), brandus (40–80 cm) ir senolis ( >80 cm). Bet kokio medžio šalinimas turi būti grįstas argumentais. Brandūs ir senoliai medžiai yra ypač saugomi ir tokių medžių šalinimui gali būti pritarta tik išimtiniais atvejais. Tokie atvejai nagrinėjami atskirai. 

Ar pašalinus medžius, reikia juos atsodinti?

Taip. Patvirtinus sklypo plėtros programą ir aptarus būsimus reikalingus medžių kirtimus, reikės numatyti atsodinti tokį skaičių medžių kiekį, kiek bus iškertama (atsodinamų medžių sodinukų kamienų skersmenų suma turi atitikti pašalintų medžių kamienų skersmenų sumą). Atsodinimas turi būti planuojamas sklype. Dalį (ne daugiau kaip pusę kertamų medžių kamienų sumos) galima kompensuoti krūmų masyvais, kai 2 kv. m krūmų masyvo ploto (jei sodinami 4060 cm aukščio krūmų sodinukai, 24 vnt./kv. m tankiu priklausomai nuo rūšies) prilyginama 1 iškirsto medžio kamieno diametro centimetrui. Tiksli informacija, kiek iškertama ir kiek suplanuota atsodinti, pateikiama techninio projekto sklypo plano dalyje, tačiau idėja, kaip kas planuojama, turi būti pateikiama jau projektinių pasiūlymų metu. 

Jei visas kompensacinis želdinių kiekis netelpa sklypo ribose, ar galima dalį želdinių sodinti už sklypo ribos?

Taip, galima sodinti už sklypo ribos, gatvių raudonosiose linijose, taip pat kitose Vilniaus miesto viešosiose erdvėse. Pasirašomas Garantinis raštas dėl želdinių sodinimo kompensuojant šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-1195/22. Dokumentas pasirašomas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Sodinimo vietos suderinamos su Miestovaizdžio skyriumi.

Garantinio rašto dėl želdinių sodinimo kompensuojant naujai sukuriamo gyvenamojo būsto plotą sodinamais medžiais, vykdant projektą / keičiant nekilnojamojo turto paskirtį forma>>

Garantinio rašto dėl želdinių sodinimo kompensuojant šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą forma>>

Kada rekomenduojama ir verta persodinti sklype augančius medžius?

Rekomenduojama persodinti geros būklės, gyvybingus ir kraštovaizdžiui vertingus medžius. Prieš persodinant svarbu įvertinti ne tik medžio būklę, augimo vietą, bet ir kamieno skersmenį. Atkreipiame dėmesį, kad medžių persodinimas– brangi paslauga. Be to, reikia įvertinti riziką, kad persodintas medis gali ir neprigyti. Ar medis prigijo ar ne, galima spręsti tik po persodinimo praėjus trejiems metams. Kitu atveju visada bus stebimas medžio būklės pablogėjimas, tik prigijus jo būklė pradės gerėti. 

Kokie galimi medžių persodinimo būdai? 

Galimi trys persodinimo būdai.  

  1. Nedidelio diametro medžius galima persodinti su persodinimo mašina (dar vadinamas ,,persodinimu su tulpe“). Persodinimo galimybes įvertina tokias paslaugas atliekančios įmonės.
  2. Persodinimas naudojant orinį kastuvą ir techniką, galinčią kelti keletą tonų. Taikoma perkeliant medžius nedideliais atstumais. Galima perkelti medžius iki 50 cm skersmens. Tokiu būdu perkeliant medį reikalinga tam tikra erdvė vykdyti perkėlimo darbams. Apytiksliai 30 cm skersmens medžiui reikalinga apie 15 m skersmens erdvė, kad perkėlimas būtų vykdomas efektyviai. Tokiu atstumu vienas nuo kito turėtų augti ir perkeliami medžiai (ne mažiau 30 m vienas nuo kito). Priešingu atveju perkeliant vieną medį bus žalojamas kito šaknynas. Apytikslė tokio perkėlimo kaina – 15–30 tūkst. eurų +/- 10 tūkst. eurų (priklausomai nuo perkeliamos vietos ir medžio dydžio).
  3. Medžio perkėlimas prakišant sijas ir naudojant kraną, galintį kelti itin sunkų krovinį. Naudojamas perkeliant tiek mažesnius, tiek didesnius medžius. Optimalus medžio skersmuo – iki 60 cm. Kuo didesnis medžio skersmuo, tuo mažesnė prigijimo tikimybė. Kuo mažesnis paliekamas šaknyno plotas, tuo didesnė lajos redukcija – mažėja prigijimo tikimybė. Reikalinga didžiulė erdvė aplink perkeliamą medį, kad galėtų laisvai judėti kasimo ir sijų prastūmimo technika. Perkeliant nedideliu atstumu užtenka didelio tonažo krano, perkeliant didesniais atstumais – transportavimo platforma. Keliant medį su dideliu gumulu žemės reikalingas ypač sunkius krovinius keliantis kranas, kuriam reikia numatyti privažiavimo prie objekto kelius, jeigu jų nėra – juos įrengti. Apytikslė tokio perkėlimo kaina – 50–300 tūkst. eurų (priklausomai nuo medžio skersmens ir augimo vietos).

Projektinių pasiūlymų stadija

Sklypo plano sprendinių rengimas

Rekomenduojama, kad rengiant sklypo planą dalyvautų želdynų projekto rengimo vadovo atestaciją turintis arba želdynų srityje dirbantis specialistas.

Ar nustatytas priklausomųjų želdynų plotas naujoje statyboje privalo būti visiškai išpildytas ir pasiektas sklypo ribose?

Taip, sklypui numatytas želdynų plotas turi būti išpildomas tiek, kiek numato detalusis planas (jei teritorija jį turi) arba reikia vadovautis Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2022-05-28 redakcija Nr. D1-151).

Kas įskaičiuojama į sklypo priklausomųjų želdynų plotą?

Priklausomojo želdyno plotą sudaro apželdintos sklypo dalys. Į šį plotą nepatenka pravažiavimai, šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto aikštynai, ir sporto, žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, požeminių statinių stogai jei ant jų neprojektuojamas žalias stogas, kuriame gali augti medžiai ir krūmai.  Aplinkos ministerijos teisės akto sąlygą ant požeminio statinio stogo įrengti 1 metro storio sluoksnį, kad toks stogas būtų įskaitomas į priklausomojo želdyno plotą laikome ir šiuo metu dirbame su Aplinkos ministerija dėl šio teisės akto pakeitimo STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ XIII SKIRSNIS. 242 punkte įvardintą sąlygą, kad poilsio ir žaidimų aikštelėms gali būti naudojamas želdynų plotas, suprantame taip, kad šios aikštelės gali ir turėtų būti įrengiamos želdyno plote, siekiant sukurti ten laiką leisiantiems žmonėms jaukią aplinką, tačiau šioms zonoms reikalingos dangos ar takai šias zonas pasiekti nepatenka į priklausomojo želdyno plotą.

Priklausomiesiems želdynams gali būti priskiriami apželdinti požeminių statinių stogai, jei želdiniai auga ne plonesniame kaip 1 metro dirvožemio sluoksnyje. Ar šis reikalavimas taikomas ir numatant sėti veją?

Pagal Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymą (suvestine redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Nr. XIV-199) želdiniai – tai ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Veja nėra įtraukiama, kaip želdinys, todėl pagal naują želdynų normos aprašo 11 punktą – Priklausomiesiems želdynams gali būti priskiriami apželdinti požeminių statinių stogai, jei želdiniai (medžiai, krūmai ar lianos) auga ne plonesniame kaip 1 m dirvožemio sluoksnyje. Laikomės teisės aktų, bet tuo pačiu tariamės su aplinkos ministerija dėl jų tobulinimo.

Ar rengiant projektinius pasiūlymus galima projektinius sprendinius rodyti už sklypo ribų?

Galima ir rekomenduojama rodyti sprendinius už sklypo ribų – tai padeda suprasti planuojamą kontekstą. Bet kokiu atveju projektinių pasiūlymų byloje turi atsirasti informacija, kur sklypo sprendiniai vaizduojami kontekste. Sprendiniai už sklypo ribų turi būti detalizuojami iki jų pakankamo suvokimo ir pažymėti kaip įgyvendinami pagal atskirą sutartį. Projektinių pasiūlymų brėžiniuose pagrindiniai sklypo sprendiniai vaizduojami aiškia, ryškia grafika, o sprendiniai už sklypo ribos gali būti rodomi blankesnėmis spalvomis.  

Kokiu detalumu turi būti pateikti PP želdyno sprendiniai?

Rengiant projektinius pasiūlymus pirmiausia reikia išanalizuoti aplinkos situaciją, įvertinti būsimų sprendinių įtaką vietos kraštovaizdžiui, sklypo ir gretimos aplinkos įtaką ekologinei būklei, įvertinti gamtinį teritorijos potencialą, tobulinti esamus funkcinius ryšius.  

       Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto byloje reikia pateikti atliktą aplinkos situacijos analizę ir pagal ją parengtą aplinkos sutvarkymo idėją, iliustruotą analogais ir pavyzdžiais. Informacija pateikiama tekstine išraiška, sklypo plano brėžinyje, pjūviuose, vizualizacijose. Sklypo plano pagrindu parengtame sklypo sutvarkymo brėžinyje turi matytis esamų želdinių inventorizacijos informacija, kertami medžiai, naujų medžių, krūmų sodinimo vietos, krūmynų, gėlynų, vejų plotai. Esami medžiai žymimi skirtingai nei projektuojami. Būtina pagrįsti medžių kirtimų būtinybę, jei medžiai kertami, svarbu identifikuotus vertingus želdinius siekti išsaugoti ir integruoti į sklypo sprendinius.  

   Jau projektinių pasiūlymų byloje pateikiama preliminari kertamų medžių kamienų skersmenų suma (matuojant 1,3 m aukštyje) ir nurodoma projektuojamų medžių sodinukų kamienų skersmenų suma. 

Rekomenduojamas sklypo plano sprendinių žymėjimo projektinių pasiūlymų aplinkos sutvarkymo idėjai perteikti pavyzdys>>

Rekomenduojamas sklypo plano sprendinių atvaizdavimo pjūvyje pavyzdys>>

Ar projektuojant antžeminę automobilių aikštelę reikia numatyti želdinių intarpus, jei taip, kokiu santykiu?

Taip, reikia. Automobilių aikštelės užima nemažus plotus. Želdinių intarpai tarp automobilių stovėjimo vietų mažina karščio salos efektą, didina lietaus vandens įgeriamumą, kuria kokybišką aplinką lankytojams. Antžeminėse automobilių aikštelėse siūlomas toks santykis: 1 medis – 4 automobilių vietos, medžių pomedžiuose rekomenduojama projektuoti krūmų ar daugiamečių žolinių augalų grupes. Projektuojant ypatingą dėmesį reikėtų kreipti paviršinio vandens surinkimo sprendiniams, naudoti laidžias dangas, požeminius vandens surinkimo rezervuarus. Želdiniai taip pat gali atlikti šią funkciją, todėl želdinimo ir paviršinio vandens tvarkymo sprendinius tikslinga sujungti. 

Projektavimo gairės: 

Statybą leidžiantys dokumentai ir jų išdavimas

Ką daryti norint įstiklinti balkoną daugiabučiame name?

Balkonų, lodžijų daugiabučiame name įstiklinimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą.

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įstiklinti balkoną ar lodžiją, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

Ką daryti, jei balkonas įstiklintas neturint privalomo leidimo?

Rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui įstiklinant balkoną daugiabučiame name yra privalomas nuo 2010-10-01 įsigaliojus statybos techniniam reglamentui STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Nuo 2017-01-01 įstiklinant daugiabučio namo balkonus, lodžijas, yra privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą.

Jeigu balkonas yra įstiklintas iki 2010-10-01

  • Atnaujinkite buto kadastro duomenų bylą
  • Suraskite balkono įstiklinimą iki 2010-10-01 įrodančius dokumentus, t.y. pasirašyta darbų rangos sutartis ir/ar sumokėjimą už atliktus darbus patvirtinantys dokumentai
  • Šiuos dokumentus kartu su deklaracija apie remonto darbų užbaigimą pateikite kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Jeigu balkonas yra įstiklintas po 2010-10-01 ir negalite pateikti rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui ar leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, jūs galite išardyti balkono įstiklinimo konstrukcijas arba įteisinti savavališkai atliktus balkono įstiklinimo darbus.

Be leidimo įstiklinto balkono įteisinimui reikia:

  • Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  • Užsakyti statinio ar statinio projekto ekspertizę ir sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Įmoka mažinama 50 procentų, jeigu prašymo išduoti leidimą pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas.
  • Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  • Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą), statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą, sumokėtą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Be leidimo įstiklinto balkono įteisinimas užbaigiamas statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta buto kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Ką daryti, jeigu reikia perregistruoti leidimą naujo statytojo vardu?

  • Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė po 2021 m. lapkričio 1 d.:
    1. Nuotoliniu būdu pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atnaujinti informaciją apie statytoją (-us) statybą leidžiančiame dokumente.
    2. Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį statytojo teisę pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

    Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį.

  • Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d.:Vadovaujantis 2021-10-29 įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2. papunkčiu, jei statytojas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d., šio įsakymo nuostatos dėl informacijos apie pasikeitusį statytoją statybą leidžiančiame dokumente atnaujinimo, netaikomos.

Ar statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduotas vieno iš žemės sklypo bendrasavininkų vardu, jam pateikus žemės sklypo bendrasavininkų įgaliojimą?

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį (2021-11-01 redakcija) statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu. Projektinė dokumentacija, teikiama kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pasirašyta (patvirtinta) visų statytojų (užsakovų). Pridedamas notaro tvirtintas įgaliojimas gali suteikti teisę atstovauti vieno ar kelių statytojų (užsakovų) interesus, bet nekeičia (nepanaikina) statytojo (užsakovo) teisės.

Ką daryti planuojant pakeisti pastato ar jo dalies paskirtį?

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį yra privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

Šiam darbui atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Paskirties keitimo projektą parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, kuris yra išduodamas, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Leidimui pakeisti pastato ar jo dalies paskirtį privalomi pateikti dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.
  3. Pastato ar jo dalies paskirties keitimo darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta pastato (patalpų) kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Svarbu – patalpų paskirtį keičiant daugiabučiame name, prie aukščiau išvardintų darbų privaloma:

  1. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  2. Atlikti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūrą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimus. Visuomenės informavimo apie numatomą pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus procedūrą vykdo/organizuoja projektą rengiantis architektas ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  3. Pateikti pastato bendraturčių sutikimus ir visuomenės informavimo bei visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu kartu su prašymu išduoti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Ką daryti planuojant, padalinti, sujungti ar perdalinti patalpas pastate arba statinius nekeičiant patalpų ar statinių paskirties?

Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis, bet bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte), privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 
 
Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis ir nebus atliekami paprastojo remonto darbai arba bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie nekeičia pastato išvaizdos, pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 119 punktą yra išduodama pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma). Pažyma gali būti išduodama tik nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose.
 
Pažymai išduoti privaloma:
  1. Parengti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą (toliau – schema). Schemą parengti gali architektas ar statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybei užsakant paslaugą internetu arba elektroniniu paštu [email protected] atsiunčiant laisvos formos prašymą išduoti pažymą. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama skenuota schema, pasirašyta elektroniniu parašu, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki padalijimo, sujungimo ar perdalijimo kadastro duomenų bylos kopija. Taip pat būtina pateikti statytojo teisę pagrindžiančius dokumentus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.
  3. Pateiktiems dokumentams patikrinti skiriamos 5 darbo dienos. Pažyma išduodama jeigu patikrinus pateiktus dokumentus nustatoma, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal tą pačią paskirtį kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties.
Tik turint pažymą ir atlikus suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją VĮ Registrų centrui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.

Ką daryti planuojant įrengti kondicionierių daugiabučiame ar viešajame pastate?

Kondicionieriaus ar jam priklausančios inžinerinės sistemos tvirtinimas ant daugiabučio namo ar viešojo  pastato fasado ar šlaitinio stogo arba atvejis, kai ant pastato plokščiojo stogo tvirtinamas kondicionierius iškyla daugiau kaip 1 m. virš pastato plokščiojo stogo parapeto, yra priskiriami paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu.  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami kondicionieriaus įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad kondicionieriaus įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įrengti kondicionierius, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

Ką daryti planuojant įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą daugiabučiame name ar viešajame pastate?

Rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimas daugiabučiame name ar viešajame pastate yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu.  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Ką daryti planuojant pakeisti langus daugiabučiame name ar viešajame pastate?

Tuo atveju, jeigu keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate (pastatai, priskiriami viešųjų pastatų grupei, yra nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje), nebus pakeista langų spalva, matmenys ar suskaidymas, darbus galima atlikti nederinant su pastato bendraturčiais, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą nėra privalomas. 

Atvejis, kada keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate bus pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 

Šiems darbams atlikti privaloma: 

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami langų keitimo, kartu keičiant langų spalvą ar matmenis, ar suskaidymą, darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.  

Primename, kad langų keitimo darbai, kurių metu buvo pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems pakeisti langus, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą). 

Ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas planuojant išardyti sienos dalį po langu ir balkoną sujungti su kambariu ar virtuve?

Tuo atveju, jeigu balkonas yra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Galima išardyti išorinės sienos dalį, esančią po langu, nederinant su pastato bendraturčiais. Darbus reikėtų suderinti su daugiabutį namą administruojančia įmone arba daugiabučio namo savininkų bendrija. Darbai užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Tuo atveju, jeigu balkonas nėra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas.

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkono įstiklinimo ir išorinės sienos dalies, esančios po langu, išardymo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Dėl nebaigtos statybos deklaravimo ir užbaigimo

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. tik statinio (dalies) ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) teiks pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, surašomų Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą, surašomų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo paslaugas.

Daugiau informacijos pateikta Aplinkos ministerijos atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus dėl nebaigtos statybos deklaravimo ir statybos užbaigimo procesų pokyčių.

Ką reikėtų žinoti apie statinių paskirtį prieš įsigyjant gyvenamąjį būstą?

Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes:

  1. gyvenamuosius pastatus, kurie pagal tipą dar skirstomi į pogrupius:
    • vieno buto – skirti gyventi vienai šeimai;
    • dviejų butų – skirti gyventi dviem šeimoms;
    • trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau;
    • gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.
  2. negyvenamuosius pastatus.

Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis (51 proc.) naudojama tai paskirčiai. Taigi ir patalpos vienos ar kitos grupės pastatuose gali turėti kitokią paskirtį nei yra pastato paskirtis.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kurį planuojama naudoti kaip gyvenamąjį būstą, būtina pasidomėti pastato, kuriame yra perkamas nekilnojamasis turtas, paskirtimi. Jei tai yra gyvenamosios paskirties pastatas, tai pastato paskirtis atitiks pirkėjo poreikį. Negyvenamosios paskirties pastatuose, gali būti planuojamos gyvenamosios paskirties patalpos ir atvirkščiai.

Negyvenamuosiuose pastatuose negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį tik tuo atveju, jeigu negyvenamųjų patalpų plotų suma išlieka vyraujanti negyvenamosios paskirties pastate.

Būtina žinoti, kad ne visais atvejais negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį negyvenamosios paskirties pastate.

Pagrindinės negyvenamosios paskirties pastatų grupės yra:

  • viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai);
  • poilsio paskirties pastatai (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai);
  • administracinės paskirties pastatai (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės;
  • įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai);
  • prekybos paskirties pastatai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai);
  • paslaugų paskirties pastatai (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai);
  • maitinimo paskirties pastatai (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti);
  • garažų paskirties pastatai (automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai);
  • gamybos, pramonės paskirties pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai);
  • sandėliavimo paskirties pastatai (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti);
  • mokslo paskirties pastatai;
  • gydymo paskirties pastatai;
  • sporto paskirties pastatai.

Informacija apie pastatyto pastato paskirtį yra nurodyta pastato nekilnojamojo turto registro išraše.

Informaciją apie statomo pastato paskirtį galima sužinoti čia>>

Atmintinė pateikėjui, teikiančiam prašymą IS Infostatyba

(Vienbučio/dvibučio/ neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo nauja statyba/rekonstravimas)

Projekto pavadinimas Projekto pavadinimas sudaromas pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.8 p. pagal kurį nurodomas pagrindinė statinio naudojimo paskirtis, adresas, projekto  rūšis.Pavyzdys: Vienbučio gyvenamojo namo Konstitucijos Sodų 18-oji g. 15A, Vilniuje, statybos projektas

Atkreipiame dėmesį, kad adresai rašomi didžiosiomis raidėmis, todėl norint išvengti gramatinių klaidų, patariame prašyme nurodyti pavadinimą didžiosiomis raidėmis.

Prašymas Statiniai: Įvedant statinius, nurodykite pavadinimus, paskirtį ir kategoriją pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nurodykite teisingus statinio bendruosius rodiklius.Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

·  Prašyme klaidingai įvardijamas nuotekų valyklos pavadinimas – buitiniai valymo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai ir t.t.. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statinio pavadinimas – nuotekų valykla. Nurodant šį statinį prašyme nenurodyti jo tūrio. Šis statinys klasifikuojamas našumu – m3/d, todėl nurodyti tūrio nereikia;

· Prašyme nenurodomi tokie statiniai kaip nuotekų valykla (II gr. nesudėtingas statinys), aikštelė (≥100 mII gr. nesudėtingas statinys, KPD teritorijose ≥10 m2);

·  Prašyme nurodomas projektuojamos aikštelės tūris. Šis statinys klasifikuojamas tik m2.

·  Prašyme nurodant lietaus nuotekų šalinimo tinklus, įvedama klaidinga paskirtis. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų paskirtis – nuotekų surinkimo tinklai;

· Statinio projektuotojas –fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę užsiimti statinio projektavimu. Dažnu atveju prašyme klaidingai nurodomas architekto arba SPSC išduotas kvalifikacijos atestatas asmeniui, tačiau turėtų būti nurodytas įmonės registravimo pažymėjimas, juridinių asmenų registro, individualios veiklos registravimo ar kitas dokumentas, pagrindžiantis projektuotojo teisę;

·         Prašyme nurodant projekto vadovą, nenurodoma jokia informacija. Sistemoje būtina įvesti atestato pavadinimą, numerį, datą;

·         Jeigu prašymas nors vieną kartą buvo priimtas, visi vėliau teikiami prašymai yra PAKARTOTINIAI, teikiami paskutinio NEPATENKINTO prašymo pagrindu.

Mokėjimas Skiltyje „Mokėjimų duomenys“ būtina pasirinkti tinkamą rinkliavos rūšį – Leidimas statyti naują nesudėtingą/neypatingą/ypatingą statinį (statinius); – Leidimas rekonstruoti naują nesudėtingą/neypatingą/ypatingą statinį (statinius);

Būtina tiksliai įvesti informaciją apie mokėjimą ir nurodyti įmokos kodą – 53013.

Bendroji dalis
Bendra informacija ·  Ši skiltis yra vieša, todėl būtina nuasmeninti fizinių asmenų duomenis. Dažnu atveju nenuasmeninami detalieji planai, geologinių tyrimų ataskaitos, UAB Vilniaus vandenys prisijungimo sąlygos;· Nuasmeninant dokumentus, palikti statytojo inicialus (antraštiniai lapai, bendrieji statinio rodikliai, techninė užduotis, brėžinių kampiniai spaudai ir t.t.);

·  Neturite nuasmeninti raštus pasirašiusių specialistų, projektą suderinusių specialistų ar projektinius pasiūlymus patvirtinusių, specialiuosius reikalavimus išdavusių valstybės tarnautojų vardų, pavardžių.

Bendrojoje dalyje privalomi pateikti dokumentai Antraštinis lapas – nurodomas projekto pavadinimas, statytojo pavadinimas (kai statytojas juridinis asmuo) arba inicialai (kai statytojas fizinis asmuo), statinio kategorija, laida, metai, projektą atlikę projekto vadovai, projekto dalies vadovai, architektai, jų atestatų numeriai.
Projekto dokumentų sudėties žiniaraštis
Bendrųjų statinio rodiklių lentelė su visais projektuojamais statiniais (vienbutis gyvenamasis namas, aikštelė, nuotekų valykla, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir t.t.).
Aiškinamasis raštas
Bendroji techninė specifikacija
Naudotos licencijuotos projektavimo programinės įrangos sąrašas
Prisijungimo sąlygos. Pateikti reikia kartu su metaduomenų lapu.
Specialieji reikalavimai kartu su Specialiaisiais architektūros reikalavimais. Pateikti reikia kartu su metaduomenų lapu.
Energinio naudingumo klasės (naujos statybos atveju – A++) aprašymas ir skaičiavimai
Vykdant neypatingojo vieno/dviejų butų statinio naują statybą ar rekonstravimą, sprendimą dėl projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos reikalingumo priima statytojas su statinio projektuotoju.
Projektiniai pasiūlymai:Privaloma daugiabučiui pastatui ir tuo atveju, jeigu projektuojamas vieno/dviejų butų namas > 300 m2. Pateikti patvirtintus, kartu su metaduomenų lapu.
Leidimas įsirengti gręžinį sklype:Jeigu sklype projektuojamas vandens gręžinys, privaloma pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio išvadą dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo Vilniaus mieste.
Techninė užduotis su nurodyta pasirašymo data, statytojo inicialais (kai statytojas fizinis asmuo) arba pavadinimu (kai statytojas juridinis asmuo)
Detalusis planas – įsakymas, aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys.
Brėžiniai – situacijos planas, sklypo planas, sklypo vertikalusis planas, sklypo sutvarkymo planas, suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas, pamatų schema
Architektūrinė ir sklypo sutvarkymo dalys
Bendra informacija Privaloma pateikti architektūros ir sklypo sutvarkymo dalis. Šios dalys yra viešos, todėl privaloma nuasmeninti.
Kitos projekto dalys (skiltis „Kita“)
Bendra informacija Naujos statybos atveju privaloma pateikti projekto LVN dalį. Jeigu sklype projektuojamas vandens gręžinys, privaloma pateikti vandens gręžinio projektą.
Kitos IS Infostatyba skiltys
Priėmimo – perdavimo aktas Privaloma pateikti priėmimo – perdavimo aktą. Dokumentas privalo būti pasirašytas, nurodyta data. Nurodyta data privalo būti vėlesnė nei kiti pateikti dokumentai.
Sutikimai:
Valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai dėl statytojo sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje Šioje skiltyje teikiami NŽT sutikimai.
Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai) Šioje skiltyje teikiami kaimyninių sklypų sutikimai.
Rašytiniai pritarimai projektui Šioje skiltyje teikiami visi kiti gauti institucijų rašytiniai pritarimai projektui.
Statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os) Šioje skiltyje teikiama rekonstruojamo statinio kadastro duomenų byla.
Sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos Projektuojant vandens gręžinį privaloma pateikti apsaugos zonų planą.
Turinčio statytojo teisę asmens paprastos rašytinės formos įgaliojimas pateikti prašymą Privaloma pateikti galiojantį statytojo įgaliojimą prašymo pateikėjui ir tvirtinančiam dokumentų tikrumą asmeniui. Dokumentas teikiamas pasirašytas statytojo, su nurodyta data. Jeigu įgaliojime nėra nurodytas galiojimo terminas, laikytina, kad jis galioja vienerius metus, nuo jo sudarymo datos. Įgaliojime turi būti nurodyta, kad statytojas įgalioja pateikėją jo vardu pateikti prašymą ir tvirtinti dokumentų tikrumą el. parašu.
Draudimas Privaloma pateikti galiojantį projektuotojo civilinės atsakomybės draudimą.
IS skiltis „Kiti dokumentai“
Bendra informacija Šioje skiltyje teikiama:·         rinkmenų turinys;

·         priedų rinkmena;

·         infrastruktūros įmokos apskaičiavimo aktas ir sumokėta infrastruktūros įmoka (akte nurodytas statytojas turi būti tas pats asmuo, kuris nurodytas prašyme; yra tikrinamas apmokestinamas statinio plotas)

·         kiti el. parašu pasirašyti dokumentai (pvz.: raštai, atsakymai ir t.t.).

Priedų rinkmena Šioje rinkmenoje teikiami šie dokumentai:·         Apmokėjimo kvitas už statybą leidžiantį dokumentą

·         Suderinta galiojanti topografinė nuotrauka

·         Nekilnojamojo turto registro išrašai

·         Žemės sklypo ribų planas

·         Kvalifikacijos atestatai

·         Statytojo (kai jis fizinis asmuo) pasirašyti dokumentai – antraštinis lapas, bendrųjų statinio rodiklių lentelė, techninė užduotis

·         Projektinių pasiūlymų (jeigu privalomi) viešinimo ataskaita ir protokolas

·         PV/PDV skyrimo dokumentai (dokumento data neturėtų būti vėlesnė nei priėmimo – perdavimo akto data)

Papildoma informacija
·         Teikiant pirminį prašymą po pirminių atmetimo pastabų, atsakymų į pastabas nereikia teikti.·         Teikiant pakartotinį prašymą, privaloma pateikti atsakymus į projektą tikrinusių institucijų nepritarimo pastabas. Dokumentas teikiamas skiltyje „Statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas“.

·         Savavalinė statyba – prašyme prie savavališkai statomo statinio nurodyti, kad tai savavalinė statyba. Įvedant mokėjimo duomenis, nurodyti apmokėjimą už savavalinę statybą kodu 5446.

·         Pildant mokėjimo duomenis, pasirinkti reikiamą rinkliavos rūšį ir nurodyti teisingą mokėjimo kodą 53013.

·         Visose skiltyse dokumentai privalo būti teikiami rinkmenose iki 30 MB.

Statybų leidžiančių dokumentų privalomumas statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius

http://apklausos.vtpsi.lt/index.php/518183?lang=lt

http://apklausos.vtpsi.lt/index.php/229476?lang=lt

Ką daryti, jei prašant išduoti leidimą, tikrinančios institucijos nepagrįstai ir neteisėtai nepritaria statinio projektui? Ar savivaldybė tokiu atveju išduoda statybą leidžiantį dokumentą?

Savivaldybės administracija yra atsakinga už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo patikrinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytos tikrinančios institucijos. Statybą leidžiantys dokumentai išduodami jeigu yra gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Tais atvejais, kai tikrinančios institucijos nepagrįstai ir neteisėtai nepritaria statinio projektui, pagal STR 1.05.01:2017 19 punktą yra galimybė organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Šia galimybe ir siūlome naudotis. Dėl suinteresuotų šalių pasitarimo organizavimo reikėtų kreiptis į Statybos reglamentavimo skyrių, kuris yra atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą.

Ką reikėtų žinoti planuojant įsirengti nuotekų valyklą?

Gyvenamųjų ar sodo namų savininkai, neturintys galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, gali savo žemės sklypo ribose įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius, skirtus buitinėms nuotekoms valyti, tuo atveju, jeigu:

  • galimybė įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
  • teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas centralizuotų tinklų tiesimas, neįgyvendinti.

Nuotekų valyklų statiniai  pagal paskirtį priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams. Nusprendus įsirengti vietinę nuotekų valyklą, privaloma parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti statybos projektą. Projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Projektą parengti gali statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti SLD, kuris yra išduodamas projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt. Projekto patikrinimui skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas įrengti nuotekų valyklą išduodamas per 3 darbo dienas.

Svarbu žinoti, kad:

  • Mažiausias leistinas atstumas nuo įrengiamos nuotekų valyklos iki kaimyninio gyvenamojo namo turi būti 8 metrai ir daugiau, o iki kaimyninio žemės sklypo ribos privalu išlaikyti 1 metro atstumą. Jei šie atstumai neišlaikomi, reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
  • Nuo įrengiamos nuotekų valyklos iki artezinio gręžinio turi būti ne mažiau nei 10 metrų.

Ką reikėtų žinoti planuojant rengti požeminio vandens gavybos gręžinio projektą?

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektas rengiamas visiems požeminio vandens gavybos gręžiniams, įskaitant požeminio vandens žvalgybai skirtus gręžinius.

Gręžinio projektas rengiamas vadovaujantis:

  • Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 30-678/19 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo“ (projektuojant požeminį vandens gavybos gręžinį, privaloma gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio išvadą dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo Vilniaus mieste);
  • Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu;
  • Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu.

Požeminio vandens gręžinius įrengti, konservuoti ir likviduoti, rengti požeminio vandens gavybos gręžinio projektą ir požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektą turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį (toliau – asmenys), turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti ekogeologinį tyrimą, vykdydami ekogeologinius tyrimus, turi teisę įrengti ir likviduoti požeminio vandens monitoringo gręžinius, rengti požeminio vandens monitoringo gręžinio likvidavimo projektą.

Požeminio vandens gavybos gręžinio projekto sudėtis nurodyta Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo 7 punkte.

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektą turi pasirašyti jį parengęs fizinis asmuo, kai jį rengia juridinis asmuo ar juridinių asmenų grupė, projektą pasirašo ir juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektas derinamas:

  • kartu su statinio projektu, kuriam pagal Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 reikalavimus būtinas statybą leidžiantis dokumentas;
  • su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais projektą suderina raštu arba nederina, pateikdama motyvuotą atsakymą.

Kokia procedūra taikytina, kai norima padalinti, kai norima padalinti žemės sklypą taip, kad formuojamo žemės sklypo riba kirstų žemės sklype esantį dvibutį gyvenamąjį namą?

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

Siekiant padėti gyventojams tinkamai pasidalinti turtą ir išspręsti susidariusias situacijas, norint dvibutį gyvenamąjį namą padalinti į du vienbučius gyvenamuosius namus, kai neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas dvibučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Paskirties keitimo projektas galimas, kai neatliekami jokie statybos darbai, bei įsipareigojant padalinti žemės sklypą, gavus statybą leidžiantį dokumentą paskirties keitimui.

Tai taikoma išskirtiniais atvejais, kai nėra galima jokia kita išeitis ir nėra vykdomi jokie statybos darbai.

Kada Vilniaus miesto savivaldybės Administracija nepritaria patalpų ar pastatų padalinimui į atskirus turtinius vienetus?

Nagrinėdama prašymus padalinti pastatus ar patalpas į atskirus turtinius vienetus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija taiko turinio viršenybės prieš formą taisyklę ir nepritaria tokiems projektams, kuriuose numatytas naujų būstui pritaikytų turtinių vienetų kūrimas, jeigu žemės sklype, kuriame stovi pastatas, pagal gyvenamiesiems namams taikomus reikalavimus nėra numatytas reikiamas želdynų ir vaikų žaidimo aikštelių plotas bei  automobilių stovėjimo vietų skaičius.

Infrastruktūra

Kaip sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį?

Ši sutartis sudaroma iki statytojo planuojamo statinio projekto statybą leidžiančiam dokumentui gauti įkėlimo į Infostatybą.

 

Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis pagal įstatymą gali būti sudaroma tik dėl tos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros, kurios plėtra numatyta teritorijų planavimo dokumente (neperžengiant jo galiojimo ribų) (1), jos neplėtoja kiti iniciatoriai ar esamos savivaldybės infrastruktūros valdytojai (2) ir ji susijusi su statytojo reikmėmis (reikalinga statytojo planuojam statiniui aptarnauti) (3).

 

Iniciatorius, pageidaujantis sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, pateikia:

  • Pasiūlymą, kuriame nurodo, kokią savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą statytojas siūlo suprojektuoti ir įrengti, infrastruktūros apimtis pagal jos rūšis.
  • Teritorijų planavimo dokumento registracijos TPDRIS numerį. Į šio dokumento ribas turi patekti siūloma projektuoti ir įrengti infrastruktūra.
  • Brėžiniai (atskirai inžinerinių tinklų brėžinys su projektuojamais ir įrengiamais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijų brėžinys su projektuojamomis ir įrengiamomis susisiekimo komunikacijomis (t. y. gatvė ir jos priklausiniai). Jeigu projektuojama buitinių tinklų ir nuotekų infrastruktūra, brėžiniai turi būti suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“.
  • Sąmata pagal SISTELA įkainius (atskirai inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų).
  • Sąmatų ekspertizė (nebūtina, bet rengiama, jeigu statytojas nori pagrįsti sąmatos sumą ir sutrumpinti sąmatų tikrinimo procesą).
  • Įmokos apskaičiavimo akto numerį ir datą (prašymą įmokai apskaičiuoti galite pateikti čia https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/savivaldybes-infrastrukturos-pletros-imokos-nustatymas).
  • Statytojo valdomo žemės sklypo, kuriame planuojama statinio statyba, NTR išrašas.

Vystytojai, sudarę infrastruktūros plėtros sutartį, infrastruktūros plėtros įmokos skirtumą, jeigu toks bus, mokės tik užbaigę savo objekto statybą, todėl prašom gavus aktą jo neapmokėti.

Dokumentus teikti el. paštu [email protected]

Kaip apskaičiuoti sąmatas infrastruktūros sutarčiai sudaryti neturint infrastruktūros sąlygų ar projekto?

Tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė sudaro preliminarų susitarimą dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ateityje ir jame aptaria projektuojamos infrastruktūros ribas bei suteikia pagrindą kreiptis dėl savivaldybės inžinerinės infrastruktūros prisijungimo projektavimo sąlygų išdavimo tokios infrastruktūros objekto (statinio) projektui parengti.

Susitarimo tikslas – pagrindas išduoti sąlygas savivaldybės inžinerinei infrastruktūrai projektuoti, kad vystytojas galėtų pradėti rengti infrastruktūrinio statinio projektą ir apskaičiuoti jo projektavimo bei įrengimo kainas.

Statytojas, pageidaujantis sudaryti preliminarų susitarimą, turėtų pateikti pasiūlymą dėl preliminaraus susitarimo sudarymo ir nurodyti (pateikti):

  • Norimos projektuoti infrastruktūros rūšį ir ribas (apimtis).
  • Teritorijų planavimo dokumento registracijos TPDRIS numerį. Į šio dokumento ribas turi patekti siūloma projektuoti ir įrengti infrastruktūra.
  • Schemas, kuriose būtų pažymėtos infrastruktūros ribos (išsamių brėžinių pateikti nereikia).
  • Statytojo valdomo žemės sklypo, kuriame planuojama statinio statyba, NTR išrašą.

Dokumentus teikti el. paštu [email protected]

Pažymėtina, kad statytojo savo sklype planuojamam statyti objektui prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos bus išduotos tik sudarius pagrindinę – savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Paaiškiname, kad preliminaraus susitarimo sudarymo tikslas – suteikti statytojui galimybes kuo tiksliau apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros kainą ir įvertinti savo galimybes įgyvendinti pagrindinę infrastruktūros plėtros sutartį, jeigu statytojas po preliminaraus susitarimo sudarymo ir įvykdymo pageidautų ją sudaryti.

Ar savivaldybė nurodo, kokią infrastruktūrą projektuoti ir įrengti pagal infrastruktūros plėtros sutartį?

Vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, sutarties iniciatyvos teisė priklauso statytojui (vystytojui), todėl infrastruktūros rūšį ir jos įrengimo ribas statytojas gali pasiūlyti savo nuožiūra, įvertinęs atitinkamus galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius.

Savivaldybė, gavusi statytojo pasiūlymą, gali pasiūlyti koreguoti statytojo pasiūlytos suprojektuoti ir įrengti inžinerinės infrastruktūros ribas. Siūloma projektuoti infrastruktūra turi būti išbaigta (įrengimas 100 proc. baigtumo), susijungti su esama infrastruktūra, užtikrinti tinkamą statinio funkcionavimą, atitikti teisės aktų reikalavimus dėl sudėtinių jos dalių, kokybės ir kitų parametrų.

Ar turi sutapti projektuojamos ir įrengiamos infrastruktūros ribos? Ar galima siūlyti tik suprojektuoti infrastruktūrą?

Taip, pagal šią sutartį projektuojamos ir įrengiamos infrastruktūros ribos turi sutapti. Tik projektuoti infrastruktūrą jos galutinai neįrengiant šia sutartimi įstatymas nenumato.

Ar reikia mokėti infrastruktūros plėtros įmoką norint sudaryti ar sudarius infrastruktūros plėtros sutartį?

Sudarius sutartį, įmokos mokėjimas atidedamas iki vystytojo statomo objekto (statinio) užbaigimo. Iki to laiko vystytojas turės įrengti infrastruktūrą, ją užregistruoti ir perduoti savivaldybei kartu su visa dokumentacija (įskaitant išlaidas pagrindžiančius dokumentus).

Jeigu įmoka yra didesnė nei faktinės išlaidos, vystytojas turės sumokėti skirtumą. Priešingu atveju bus taikomas įstatyme numatytas kompensacijų mechanizmas (prioritetinėje teritorijoje skirtumas grąžinamas per 5 metus, neprioritetinėje – per 10 metų, jeigu prie tos infrastruktūros prisijungia kiti vystytojai – iš jų sumokamų įmokų).

Ką daryti, jeigu norima sudaryti sutartį, bet infrastruktūra nėra numatyta teritorijų planavimo dokumente?

Įstatymas neleidžia savivaldybei sudaryti sutarties, jeigu infrastruktūros plėtra nenumatyta teritorijų planavimo dokumente (detaliajame plane (neperžengiant jo galiojimo ribos), specialiajame arba bendrajame plane).

Formavimo-pertvarkymo projektais ar kitais dokumentais numatyta infrastruktūra nėra laikoma teritorijų planavimo dokumentais suplanuota infrastruktūra.

Ar savivaldybė sudarys sutartį, jeigu infrastruktūra bus plėtojama vystytojo sklype?

Pagal įstatymą ir Aplinkos ministerijos išaiškinimus sutartis sudaroma tik dėl infrastruktūros, kuri projektuojama ir statoma ne privačiuose žemės sklypuose (įprastai neperžengiant gatvių raudonųjų linijų ribų).

Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi tai, kad infrastruktūrai atidalijant ir savivaldybei perduodant infrastruktūrai reikalingą žemės sklypą, vystytojo prašymu gali būti mažinama infrastruktūros plėtros įmoka.

Kas laikoma infrastruktūros plėtra?

Plėtra įprastai laikoma, kai įrengiama nauja infrastruktūra ar didinamas esamos infrastruktūros pajėgumas. Pavyzdžiui, įrengiama nauja gatvė, įrengiamas naujas dviračių ar pėsčiųjų takas (jeigu jo nebuvo iki šiol), įrengiama nauja inžinerinė infrastruktūra, didinamas tinklų pajėgumas.

Plėtra nelaikomas dangų remontas, būklės pagerinimas, esamų dangų vietos pakeitimas.

Ar savivaldybė skelbia sudarytas plėtros sutartis?

Taip, visos sutartys yra skelbiamos čia>>

Sutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo momento.

Ar galiu siūlyti sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį, jeigu jau esu sumokėjęs infrastruktūros plėtros įmoką?

Jeigu jau sumokėjote įmoką, o vėliau nusprendėte siūlyti sudaryti sutartį, įmokos grąžinimo klausimas būtų sprendžiamas po infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir jos paskelbimo.

Ar galiu sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį tuo metu, kai prašymas nagrinėjamas Infostatyboje?

Ne. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas numato, kad įmoka sumokama ar sutartis sudaroma iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo į Infostatybą.